Remiantis konsultacijų bendrovės „Korn Ferry“ įžvalgomis, iki 2030 m. pasaulyje trūks daugiau nei 85 mln. aukštos kvalifikacijos specialistų. Dėl šios priežasties didžioji dauguma šalių yra suinteresuotos leistis į talentų medžioklę – pritraukiant aukštos kvalifikacijos specialistus ne tik užpildomos trūkstamų kompetencijų spragos darbo rinkoje, bet ir užtikrinama geresnė šalies ekonominė padėtis. Dėl talentų kovoja ir Lietuva.
Pagal Pasaulio talentų konkurencingumo indeksą („The Global Talent Competitiveness Index, INSEAD“), matuojant „protų pritraukimą“ (angl. brain gain), Lietuva 2022-aisiais metais buvo 72-oje vietoje iš 133 vertinamų šalių. Bendras šalies įvertinimas šiame reitinge užima 32-ą vietą, pralenkiant tokias valstybes, kaip Italija ir Lenkija.
„Pritraukiant talentus tampame vis konkurencingesni – per pastaruosius dvejus metus talentų konkurencingumo indekso sąraše pakilome daugiau nei per 30 pozicijų aukštyn. Šiuo metu pritraukiant aukštos kvalifikacijos specialistus Lietuva konkuruoja su tokiomis šalimis, kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija bei Skandinavijos šalys“, – komentuoja talentų pritraukimo programos „Work in Lithuania“ vadovė Aistė Kasperė.
Lietuvos patrauklumą aukštos kvalifikacijos specialistų akyse rodo ir naujų leidimų laikinai gyventi šalyje išdavimas – Migracijos departamento duomenimis, 2019 m. tokių leidimų išduota kiek daugiau nei 300, 2021 m. – apie 1,5 tūkst., o 2022 m. – virš 4 tūkst. Besikreipiančiųjų dėl atvykimo dirbti į Lietuvą skaičių augino įmonių relokacijos – į Lietuvą persikėlė įmonių iš Baltarusijos, specialistų atvyko ir dėl karo Ukrainoje.
„Šiuo metu per mėnesį sulaukiame apie 1400 kandidatų iš užsienio į skirtingas šalies įmonių skelbiamas pozicijas“, – teigia A. Kasperė.
Pasak jos, nors Lietuva yra maža šalis, tai turi savų privalumų: mažesnius pragyvenimo kaštus, paprastesnę logistiką, puikias sąlygas darbo ir gyvenimo balansui bei greitesnei karjerai.
„Į Lietuvą atvykę specialistai neretai įvardina mažus atstumus kaip didelį privalumą. Be to, atvykusieji maloniai nustemba atradę, kad daugelis žmonių kalba angliškai, šalyje jau veikia pasaulyje žinomos kompanijos – čia sėkmingai įsikūrę talentams itin patrauklios žaidimų industrijos, finansinių technologijų, gyvybės mokslų sektoriaus įmonės“, – pabrėžia programos „Work in Lithuania“ vadovė.
Migruoja ne tik dėl atlyginimų
Pasak informacinių technologijų (IT) įmonės „Devbridge“, priklausančios kompanijai „Cognizant Softvision“, Žmonių ir organizacijos vystymo direktorės, ISM universiteto profesorės Raimondos Alonderienės, talentų migracija yra natūralus reiškinys, kurį veikia tradicinis darbuotojų paklausos ir pasiūlos dėsnis.
„Kai kuriose rinkose IT darbuotojų trūkumas yra toks didelis, kad ne tik organizacijos, bet ir valstybės yra pasiruošusios imtis įvairių priemonių, kad šį trūkumą sumažintų – talentai viliojami keisti gyvenamąją vietą ir migruoti“, – sako ji.
Pašnekovės teigimu, pačių specialistų apsisprendimą migruoti lemia skirtingos priežastys. Vieni nori ne tik augti profesiniu atžvilgiu, bet ir išbandyti save įvairiose kultūrose, kitus traukia apčiuopiama nauda – didesnis atlyginimas, geresnės karjeros galimybės ar palankesnė aplinka augti vaikams.
„Tarp migruojančių aukštos kvalifikacijos specialistų visada turime ir pabėgėlių kategoriją – tai žmonės, kurie pasirenka arba yra priversti trauktis iš gimtosios šalies. Šių dienų to pavyzdys yra IT specialistai, pasitraukiantys iš Ukrainos, kurioje negali tęsti savo darbų dėl darbui reikalingų įrankių trūkumo (internetas, pastovi elektros energija, kt.)“, – pastebi prof. R. Alonderienė.
Skirtingų šalių ir kultūrų specialistai didina įvairovę pačiose organizacijose, atneša naujų idėjų ir prisideda prie geresnių įmonių rezultatų bei plėtros.
„Įmonių tarptautiškumas dažnai ir pačių darbuotojų įvardinamas kaip vienas iš privalumų renkantis darbą, tad kuo daugiau specialistų iš užsienio dirba įmonėje, tuo patrauklesniu tampa darbdavys“, – priduria A. Kasperė.
Prisideda prie pensijų sistemos
Augantis aukštos kvalifikacijos specialistų skaičius sudaro galimybes ne tik įmonių plėtrai, bet ir kuria didelę vertę juos priimančios šalies ekonomikai.
„Atvykę specialistai naudojasi įvairiomis paslaugomis, moka mokesčius, taip pat prisideda prie pensijų sistemos. Neretai aukštos kvalifikacijos specialistai, įsikūrę Lietuvoje, atsiveža ir savo šeimos narius, tad kuriama vertė šaliai tik dar labiau auga – daugiau sumokama mokesčių, išleidžiama paslaugoms“, – komentuoja A. Kasperė.
Jai pritaria ir prof. R. Alonderienė – atvykę aukštos kvalifikacijos specialistai užpildo tas darbo vietas, kurias organizacijos turi laisvas, bet nepajėgia užpildyti esamais kandidatais.
„Lietuvos IT rinkoje jau dabar trūksta 14 tūkst. darbuotojų, tad talentų pritraukimas yra itin reikalingas darbo rinkos stabilumui. Tuo pačiu turime suprasti, kad veikiame mažoje rinkoje, tad savo srities profesionalai vieni kitus pažįsta ir gali įvertinti įmonės ir jos darbuotojų galimybes. Žmonės nori dirbti su talentingais kolegomis, įgyvendinti sudėtingus projektus, tad turint stiprią komandą yra kur kas didesnis palaikymas kurti ir priimti svarbesnius bei geresnius sprendimus – tai kelia ne tik įmonės, bet ir pačios šalies kuriamą vertę“, – sako „Devbridge“ atstovė.
Aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas Lietuvoje yra svarbus ir siekiant šalies užsibrėžto strateginio tikslo iki 2030 m. transformuoti ekonomiką. Remiantis „Eurostat“ 2021 m. duomenimis, norint pasiekti Nacionaliniame pažangos plane užsibrėžtus tikslus, dirbančiųjų gamybos ir žinioms imliuose paslaugų sektoriuose skaičių reikėtų padidinti daugiau nei 30 tūkst. darbuotojų.
Naujausiais „Work in Lithuania“ duomenimis, 26 proc. įmonių Lietuvoje samdo ir yra atviros specialistams iš trečiųjų šalių, dar daugiau organizacijų yra atviros darbuotojams iš ES šalių. Šiuo metu programa bendradarbiauja su beveik 300 įmonių, kurios jau dabar samdo aukštos kvalifikacijos užsienio specialistus arba domisi pasiruošimu tarptautinei samdai.