EBPO pagal realią grąžą Lietuvos pensijų fondams pernai skyrė pirmą vietą pasaulyje

Viena svarbiausių pasaulio ekonominių organizacijų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) – pirmą kartą istorijoje Lietuvos pensijų fondams skyrė pirmąją vietą pasaulyje pagal metinį realios grąžos rodiklį. EBPO antradienį paskelbė preliminarius 2019 metų vertinimus, kuriuose lyderės pozicija atiteko Lietuvai.

EBPO duomenimis, Lietuvos pensijų fondų reali investicijų grąža pernai siekė 16,6 proc. Antroje vietoje liko Belgijos pensijų fondai, kurių grąža pernai buvo 15,6 proc., trečioje – Nyderlandai, kurių pensijų fondai pernai uždirbo 13,8 proc. daugiau. Į pirmą pelningiausiai dirbusių fondų penketuką pateko Čilė (ketvirta vieta) ir Danija (penkta vieta) – jų reali investicijų grąža 2019 metais buvo atitinkamai 11,9 proc. ir 11,7 procento.

Organizacijos ataskaitoje teigiama, kad pernai pensijų fondų investavimo rezultatai 2019 metais buvo labai geri: „29-iose iš 46-ių vertintų šalių reali pensijų fondų investicijų grąža viršijo 5 proc., o 13-oje  buvo didesnė nei 10 proc., įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas (10,1 proc.). Pensijų fondai Lietuvoje pasiekė aukščiausią realią investavimo grąžą 2019 metais (16,6 proc.). Apskritai pensijų fondai pernai pasiekė teigiamus rezultatus beveik visose ataskaitas teikiančiose šalyse“.

Su visa EBPO preliminaria ataskaita, kurioje įvertinti 46-ių šalių pensijų fondų rezultatai, galima susipažinti čia.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad 2019 metai dėl geros situacijos finansų rinkoje visiems buvo geri, todėl tokia aukšta pozicija EBPO vertinamų šalių sąraše reiškia labai daug.

„Šis įvertinimas pats svarbiausias daugiau kaip 1 mln. Lietuvos gyventojų, už kurių pensijų santaupų valdymą esame atsakingi. Diskutuojant dėl to, ar Lietuvos II pensijų pakopa yra pakankamai subalansuota, nepriklausomo arbitro vertinimas įgauna dar didesnę reikšmę. Tai, kad Lietuva išsiskyrė vienos įtakingiausių Pasaulio ekonominių organizacijų vertinimuose, yra neabejotinai didelis pasiekimas“, – teigia jis.

Pasak jo, 2019 metais rinkos kilo, tačiau akivaizdu, kad ir tokiu palankiu metu ne visiems pensijų fondams sekėsi vienodai gerai ir tam yra daug priežasčių. Lietuvos pensijų fondams papildomu iššūkiu, kurį pavyko sėkmingai įveikti, tapo tai, kad jiems 2019 metai prasidėjo nauju veiklos modeliu – po II pensijų pakopos reformos jie pradėjo dirbti kaip gyvenimo ciklo fondai.

„Perėjimas prie gyvenimo ciklo fondų, kurių investavimo rizika dinamiškai mažinama kartu su kaupiančiojo amžiumi, suteikė Lietuvos II pensijų pakopai naują kvėpavimą. Finansų rinkos yra labai dinamiškos, todėl tampresnis investavimo rizikos susiejimas su kaupiančiojo amžiumi padeda pasiūlyti efektyviausią pensijų santaupų valdymo strategiją“, – sako T. Gudaitis.

  1. Gudaitis pastebi, kad Lietuvoje dirbantys ir pensijų sistemoje sau papildomai pensijai kaupiantys gyventojai yra sąlyginai jaunesni, lyginant su išsivysčiusiomis Vakarų pasaulio šalimis, todėl bendra investicijų dalis nukreipta į akcijas yra didesnė nei tose šalyse, kuriose nėra įsteigti gyvenimo ciklo fondai ar kaupiantieji yra pasirinkę sąlyginai mažiau rizikingas investicijas. Kuomet akcijų vertės kyla – tai duoda teigiamą efektą – ypač jauniems sistemos dalyviams ir tuo pačiu leidžia pasiekti didesnį visos sistemos efektyvumą ir didesnę grąžą.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, nuo gyvenimo ciklo fondų principu veikiančių pensijų fondų įsteigimo pradžios 2019 metų sausį iki balandžio pabaigos, jie skaičiuoja bendrą teigiamą +9,3 proc. grąžą. Balandžio 30 dieną gyventojų pensijų fonduose sukauptas turtas sudarė 3,664 mlrd. eurų.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.