Autorė: Izabelė Švaraitė
Gegužės 25 d. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba minės savo jubiliejų. Per du veiklos dešimtmečius būta visko, Tarnyba mokėsi ir stiprėjo, keitėsi kartu su visa Lietuva. Nuo pat institucijos įkūrimo joje dirbanti teisininkė Laima Vengalė-Dits, įvertinusi praėjusius metus, labiausiai džiaugiasi tuo, kad per tą laiką lygių galimybių užtikrinimas visuomenėje tapo savaime suprantamas.
Tarnyba (tuomet Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba) įkurta 1999 m. Kaip žmonės tada reagavo į tokios institucijos sukūrimą?
Mes jautėme labai didelį visuomenės skepticizmą, sulaukdavome ir pašaipų, juokelių. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas buvo priimtas „atseit“ moterų teisėms apginti, maždaug, „jei moterys to norėjo, tai prašom – turėkitės“. Vyravo požiūris, kad Tarnyba neužsiims rimtais reikalais, kontroliuos „minkštąją gyvenimo pusę“, todėl pradėti kažką daryti buvo tikrai sunku.
Kodėl pati atėjote dirbti į Tarnybą?
Tuomet dirbau Nacionalinėje žemės tarnyboje, buvau Teisės skyriaus vedėja. Žemės teisė man buvo labai įdomi, tad viskas buvo šaunu. Kai išgirdau, kad priimtas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, kaip teisininkė susidomėjau, ką galima šioje srityje nuveikti (nors apie ją žalio supratimo neturėjau).
Pirmoji paskirta kontrolierė, a. a. Aušrinė Burneikienė, buvo mano kurso draugė. Ji paklausė, ar nenorėčiau prisijungti. Kodėl gi ne, pagalvojau ir surizikavau, nors iš savo kolegų teisininkų sulaukiau didelio skepticizmo. Jų supratimu, „rimtą“ teisę išmainiau neaišku į ką, o dar ir už mažesnį atlyginimą… Sulaukiau ir smerkimo, ironijos, niekas rimtai nežiūrėjo.
Kokie buvo pirmieji įspūdžiai naujoje institucijoje?
Buvo baisu. Pradėjo žurnalistai imti interviu, klausinėti, kas yra toji moterų ir vyrų lygybė, o aš nežinojau, kaip paaiškinti. Nežinojau, kaip reikės dirbti, kaip įgyvendinti tą įstatymą, nuo ko pradėti tirti tokio pobūdžio skundus. Kadangi mūsų abiejų su kontroliere specializacija buvo baudžiamoji teisė, tai pirmąjį skundą taip ir tyrėme – rinkome įrodymus, taikėme tardymo praktiką ir aprašinėjome, kaip kas turi būti. Pamenu, ji man diktavo, o aš tada sprendimą spausdinau mašinėle, man atrodo, neturėjome net kompiuterių tuomet.
Kaip per dvidešimt metų pasikeitė darbo Tarnyboje pobūdis?
Pasikeitė iš esmės. Anksčiau turėjome tik skundų tyrimo funkciją, teikdavome teisines konsultacijas, vykdyti lygių galimybių sklaidos projektai buvo kaip priedas. Atėjus dabartinei kontrolierei (Agnetai Skardžiuvienei, aut. pastaba) stipriai išryškėjo dar viena kryptis – aktyvi švietėjiška veikla ir drąsus kontrolieriaus pozicijos reiškimas.
Pamažu pasikeitė ir visuomenės požiūris, mūsų bendravimas su ja. Pačioje pradžioje žmonės manė, kad įstatymas yra perteklinis ir jo tyčia nesilaikė. Mums reikėdavo nuolat įrodinėti ir aiškinti, kodėl eilinis diskriminacinis skelbimas, kuriuo ieškoma tik sekretorės moters, yra neteisėtas. Po kokių 13–15 metų visuomenėje įvyko lūžis. Žinoma, prie to daug prisidėjo ir Europos Sąjungos procesai. Visuomenė suprato, kad niekur nuo to nedingsi, kiekvienam privalu laikytis lygių galimybių principų. Jei prieš penkiolika metų paskambindavai ir išgirsdavai „Ką jūs čia darote? Yra tokia institucija?!“, tai dabar dirbti daug lengviau, į galimus lygių galimybių pažeidimus žmonės žiūri rimtai.
Kaip pasikeitė pats žmogaus teisių laukas?
Atsirado daug daugiau ekspertų, atėjusių su profesionaliomis žiniomis, turinčių suvokimą, kas tos lygios galimybės yra. Pati sritis visuomenei tapo įdomesnė, studentai mokosi šių dalykų. Prieš dvidešimt metų tai buvo visiškai neatrasta sritis, o dabar, man atrodo, lygios galimybės tampa madingos. Turėti lygių galimybių politiką įmonėje yra nebe įstatyminė prievolė, bet gero tono reikalas. Įmonės, ypač privačios, nori neatsilikti nuo tendencijų, pradeda tokia politika didžiuotis.
Ko palinkėtumėte kolegoms, kartu su jumis švenčiantiems Tarnybos gimtadienį?
Labai džiaugiuosi, kad dabartinė komanda yra tikri profesionalai, tad linkiu ir toliau taip profesionaliai dirbti. Nenoriu kritikuoti, kas buvo anksčiau, tuomet mes tiesiog neturėjome tų žinių ir įgūdžių, kurie yra sukaupti dabar.
Taip pat norėčiau palinkėti, kad ir toliau būtume objektyvūs ir išsaugotume pagarbą kiekvienam žmogui, ir tam, kuris mus palaiko, ir tam, kuris nesutinka su mūsų nuomone.
Svarbiausios Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos datos:
| 1998 m. | Priimtas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. |
| 1999 m. | Įsigaliojus įstatymui paskirta pirmoji moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierė, įsteigta jai pavaldi Tarnyba. |
| 2005 m. | Seimas priėmė Lygių galimybių įstatymą. Tarnyba pervadinta į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Kontrolierius pradėjo tirti skundus ir dėl galimos diskriminacijos negalios, tautybės, lytinės orientacijos ir kitais pagrindais. |
| 2017 m. | Tarnybai įstatymu pavesta vykdyti ir švietėjišką bei prevencinę veiklą. |
| 2019 m. | Nuo liepos 1 d. prie Tarnybos turėtų pradėti veikti Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija. Ji prižiūrės, kaip Lietuvoje įgyvendinama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija. |
Šaltinis: https://lygybe.lt