Dubysos regioninio parko direkcija ir Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnyba organizuoja tradicinį rašinių, piešinių ir fotografijų konkursą „Už Raseinių ant Dubysos“. Šiais metais konkursas skirtas tautodailės metams paminėti. Siekiant skatinti susidomėjimą gimtojo krašto gamta ir istorija, ugdyti pilietiškumą ir meninę saviraišką, konkurso nuostatuose siūlomos 3 tematikos: tautodailė – mūsų kultūros išskirtinumas; mes – žemaičiai raseiniškiai; gamtos ir žmogaus veiklos darna – Dubysos regioninio parko vertybių apsaugos garantas.
Tautodailė – mūsų kultūros išskirtinumas. Be tautodailės būtų sunku užtikrinti lietuviškosios kryždirbystės tradicijos tęstinumą, kurio siekis įtvirtintas 2001 metais įtraukus Lietuvos kryždirbystę į UNESCO paveldo sąrašą. Tautodailininkų kūryba sklinda per nacionalines šventes, parodas, kūrybines stovyklas, plenerus, seminarus, galerijas, parodomąsias dirbtuves. Tautodailininkų dėka populiarėja tautinio kostiumo, kalvystės, medžio skulptūros sritys.
Mes – žemaičiai raseiniškiai, neužmirštantys, kad Raseiniai buvo istorinė Žemaitijos sostinė. Svarbi žemaičių identiteto dalis – turtingas spalvomis ir raštais tautinis kostiumas, šmaikšti tautosaka, kulinarinis paveldas. Žinomas tvirtas žemaičių būdas, valia ir laisvės supratimas. Žemaičiai ilgiausiai išlaikė senąjį tikėjimą ir paskutiniai Europoje tapo krikščioniais. Krikštytojai plaukė laivais Dubysos upe, o kelionę baigė pėsčiomis prie Luokės ant Šatrijos kalno.
Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus paskelbė Žemaitijos metais. Šiemet minimos Žemaitijos vardo paminėjimo pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose 800-osios metinės (Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličio – Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos sutartį, kurioje minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Gedvilas ir Vykintas ). Žemaitijai teko lemiama reikšmė Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės XIII–XIV a. valstybių formavimosi istorijoje Vokiečių ordinui vykdant kuršių ir prūsų genčių nukariavimus. Žymus Žemaitijos vaidmuo Europos istorijoje 1236–1422 m. laikotarpiu: 200 metų trukusi kova su Ordinu ginant savo žemę ir laisvę, indėlis į pergalę Saulės ir Durbės mūšiuose, užtikrinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stiprėjimą, apsaugojant latvių ir estų žemes nuo prūsų likimo. Žemaitijos vaidmuo svarbus valstybės gyvenime per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį, išlaikant prigimtinę savastį, tarmę, papročius ir tradicijas.
Istorinis Žemaitijos palikimas XXI amžiuje naujai suprastas transformuojasi į pagarbų požiūrį ir naujas formas, savo tautiškumo supratimą ir puoselėjimą.
Gamtos ir žmogaus veiklos darna – Dubysos regioninio parko vertybių apsaugos garantas. 1992 m. įsteigtas Dubysos regioninis parkas, kurio paskirtis išsaugoti vienos gražiausių Lietuvos upės Dubysos kraštovaizdį, pasižymintį giliu slėniu, kalvomis ir senais piliakalniais, didžiausiu Lietuvoje šimtamečiu Lyduvėnų geležinkelio tiltu, poeto Jono Mačiulio Maironio gimtine ir tėviške, bei kitomis toliau nuo upės esančiomis gamtos ir kultūros vertybėmis. Saulėje spindinti upė su savo kilpomis visu gražumu atsiveria nuo žalių šlaitų, primenančių milžinišką drakono nugarą. Visą jos grožį gera stebėti keliaujant pėsčiomis, dviračiais, plaukiant baidare: netikėtai išgirsti giedančius paukščius, kvarkiančias varles, skraidančius vabzdžius, stebėti pievos ir miško augalų įvairovę, skruzdėlyno gyvenimą. Parke saugomas kraštovaizdis, biologinė įvairovė, gamtos ir kultūros paveldas, sudaromos sąlygos turizmui ir pažinimui. Saugoma ne nuo žmonių, o žmonėms, ateities kartoms. Žmogus – gamtos dalis. Būdamas gamtoje būk žingeidus: pastebėk ir išgirsk, paliesk rankomis, pavaikščiok basomis, užuosk, pasistenk suprasti ir pajausti gamtą greta savęs.
Darbai konkursui turi būti pateikti iki 2020 m. lapkričio mėn. 20 d. 15 val. Vėliau pateikti darbai nebus vertinami. Papildomą informaciją teikia vyr. specialistė Laimutė Pečkaitienė mob. 8 614 49128, el. p. dubysosrp@raseiniai.lt, laimute.peckaitiene@dubysa.info
Geriausiųjų darbų paroda ir autorių apdovanojimas įvyks parodos atidarymo metu gruodžio 3 d. 14 val.