Doc. Gintauto Stankūnavičiaus pasaulio orų apžvalga ir prognozės

Balandis prasidėjo labai permainingais orais: nuo žvarbaus vėjo ir vidutinio šaltuko (-3 °C) balandžio 1 d. ryte iki štorminio vėjo greičio pajūryje (pietvakarių vėjas naktį sustiprėjo iki 25 m/s) šiandien. Rytinę Lietuvos dalį stipraus vėjo zona pasieks po pietų, tačiau vėjo greitis tikrai nebus štorminis. Tačiau tokie staigūs pokyčiai visai nestebina, nes balandžio orai vidutiniškai yra patys nepastoviausi per metus ir tam yra daug priežasčių. Visų pirma labai netolygiai traukiasi pastovi sniego danga Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje. Pagrindiniai atmosferos veiklumo centrai, tokie kaip Azorų ir Sibiro aukšto slėgio bei Islandijos ir Aleutų žemo slėgio sistemos, šį mėnesį būna irimo arba stiprėjimo fazėje, arba jų padėtis labai nutolusi nuo vidutinės daugiametės padėties. Keičiasi vyraujančių vėjų kryptis musoninės cirkuliacijos rajonuose, sparčiai šyla Šiaurės pusrutulio tropikų juostos sausumos rajonai (Pietų Azija, Šiaurės Afrika) bei auga poliarinės stratosferos temperatūra.

Kovo mėnuo šįmet buvo kaip niekad šiltas – vidutinė mėnesio oro temperatūros anomalija rytiniuose ir pietiniuose Lietuvos rajonuose siekė 3 °C ir daugiau laipsnių, kitur 2–2.5 °C. Tačiau stipriausia šilumos anomalija buvo fiksuota ne Lietuvoje, o vakarinėje Suomijos bei centrinėje Ukrainos dalyse – daugiau kaip 4–4.5 °C. Vakarų Europoje kovo temperatūra buvo artima klimatinei normai, o kai kuriuose regionuose (Škotijoje, šiaurinėje Ispanijoje bei pietinėje Turkijoje) – žemesnė už normą. Kritulių pasiskirstymas žymiai margesnis – daugiausia jų iškrito (kelios mėnesio normos) vakarinėje Norvegijos pakrantėje, Pirėnų regione, Toskanos regione, Italijoje ir Sirijos rytuose. Iš Baltijos šalių daugiausia kritulių teko Estijai – vidutiniškai 1.5 normos.

Kovo 5 dieną buvo fiksuotas šio šaltojo metų laikotarpio jūrinių ledų ploto maksimumas Šiaurės pusrutulyje – apie 14.8 mln km^2. Nors tai ženkliai mažiau negu 1981-2010 metų vidurkio – 650 tūkst. km^2, tačiau 490 tūkst. km^2 daugiau už absoliutų nuotoliniais metodais fiksuotą minimumą 2017 m. kovo mėnesį.

Paprastai nuo balandžio iki beveik rugpjūčio mėnesio didelio masto procesai virš Šiaurės Atlanto nebeturi stiprios tiesioginės įtakos orams Lietuvoje ir visame Baltijos jūros regione. Todėl dažnai naudojami atmosferos cirkuliacijos rodikliai, tokie kaip Šiaurės Atlanto osciliacijos (NAO) ir Arkties osciliacijos (AO) indeksai, minėtu sezonu tampa mažai informatyvūs. Be to, jeigu žiemą stipri vakarų pernaša nuo Šiaurės Atlanto lemdavo stiprią šilumos anomaliją tiek Šiaurės, tiek ir Rytų Europoje, tai nuo šio mėnesio poveikis gali būti atvirkščias – oro masės atkeliaujančios nuo Šiaurės Atlanto turės vėsinantį poveikį Lietuvos orams.

Gilus Atlanto ciklonas, kurio centras šiandien vidudienį yra ties pietvakarine Suomijos dalimi (973 hPa), greitai pasitrauks link Barenco jūros ir atmosferos slėgis Vidurio ir Šiaurės Europoje ims kilti. Šio ciklono frontuose, tiek jo užnugaryje, susidarantys krituliai Lietuvoje kris šiandien ir rytoj, tačiau jų bendras kiekis nesieks kelių milimetrų. Tiesa, dėl stiprios turbulencijos krituliai bus liūtinio pobūdžio trumpalaikiai ir kai kur mišrios fazinės sudėties (lietus, šlapdriba). Nuo sekmadienio, toliau stiprėjant anticikloninei cirkuliacijai, numatomas ilgesnis (beveik savaitės trukmės) sausas laikotarpis. Kitos savaitės pradžioje vidutinė paros oro temperatūra sparčiai kils ir viršys +5 °C. Minimali nakties sieks kelis laipsnius virš 0 °C (savaitgalį apie 0 °C ir žemiau), o maksimali oro temperatūra savaitės viduryje sieks net +15–+18 °C. Toks temperatūros fonas labiau būdingas balandžio pabaigai, gegužės pradžiai. Vėjas nuo šiandien vakaro ims silpnėti ir silpno vėjo sąlygos turėtų išsilaikyti iki kito savaitgalio. Sekantis gilesnis ciklonas virš Skandinavijos pusiasalio turėtų pasirodyti tik kitą savaitgalį, todėl ir artimiausi krituliai Lietuvoje tik po savaitės.

Dėl anticikloninių orų sausa ir saulėta kitą savaitę bus visoje Vidurio ir dalyje Rytų Europos. Ilga saulės spindėjimo trukmė ir silpnas pietinių krypčių vėjas bus palankūs aukštai dienos temperatūrai, iki 18–24 °C, tačiau naktimis daug kur bus šalnos. Vėsiau bus pietiniuose Balkanuose, Turkijos Viduržemio jūros pakrantėje ir Ispanijoje, ten dėl vis dar aktyvių Viduržemio jūros ciklonų bus vėjuota (ypač Graikijoje) ir lietinga.

Remiantis ilgalaikėmis orų prognozių schemomis šiltesnis ir sausesni už normą orai Lietuvoje turėtų išsilaikyti iki trečio balandžio dešimtadienio.

Šaltinis: Orai ir klimatas Lietuvoje