Doc. Gintauto Stankūnavičiaus pasaulio orų apžvalga ir prognozės

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pavasaris sparčiai žengia į priekį, bet tai tik pirmas įspūdis. Šilumos tiekimas iš Atlanto, tokiais kiekiais kaip buvo sausio-vasario mėnesiais, sutriko, o teigiama vidutinė paros oro temperatūra laikosi vien dėl sniego dangos ir žemės įšalo nebuvimo. Saulės spinduliuotės balansas Lietuvos teritorijoje nors ir anksčiau laiko tapo teigiamas (tai reiškia, kad paviršius išspinduliuoja mažiau energijos negu gauna iš Saulės), tačiau vis tiek labai artimas 0. Sniego nėra didesnėje Europos dalyje, todėl yra labai geros sąlygos saulės spinduliuotės sugėrimui. Sezoniškai stora sniego danga laikosi pagrindinėse Europos kalnų sistemose: Alpėse, Pirėnuose, Urale, Skandinavijos kalnuose (Karpatuose jo likę labai mažai) vietomis Škotijoje ir Balkanuose. Lygumose sniegas laikosi visoje Islandijoje, didesnėje Skandinavijos ir šiaurinėje europinės Rusijos dalyje. Artimiausia Lietuvai pastovios sniego dangos riba siekia Estiją bei Pskovo ir Leningrado sritis (Rusijos Federacija). Ypač anomaliai storas sniego sluoksnis per šį sezoną susidarė Vakarų ir Centrinėje Norvegijoje bei Švedijos Laplandijos kalnuotose vietovėse – iki 200 cm ir daugiau. Tai ypač džiugina mažų hidroelektrinių Skandinavijoje savininkus – numatomas didesnis už vidurkį pelnas pavasario-vasaros sezonu.

Neseniai skelbtuose spaudoje straipsniuose tvirtinama, kad ši žiema buvo šilčiausia per visą instrumentinių stebėjimų istoriją (LHMT duomenys). Šiomis dienomis Rusijos hidrometeorologijos centras taip pat paskelbė, kad kai kuriuose didžiuosiuose Rusijos miestuose (turinčiuose ilgiausią meteorologinių matavimų seką): Maskvoje, Sankt Peterburge ir Novosibirske šios žiemos šilumos anomalija siekė net 7 °C lyginant su 1981-2010 m. m. vidurkiu. Kituose Šiaurės pusrutulio miestuose šilumos anomalija buvo žymiai mažesnė: Londone – apie 2 °C, Niujorke – 3 °C, Monrealyje – 4 °C. O toks ilgas jūrinių, kad ir transformuotų, oro masių (kartu ir šilumos) transportas į Euraziją ir dalį Šiaurės Amerikos aiškinamas labai stipriu poliariniu stratosferiniu sūkuriu, kuris „užrakina“ šaltą arktinės kilmės orą poliarinėse srityse ir neleidžia veržtis į vidutines bei toliau, į subtropines platumas. Šio stratosferinio sūkurio stiprumas glaudžiai susijęs su stratosferos temperatūra aukštose platumose. Žemiausia oro temperatūra šaltuoju metų laiku poliarinėje stratosferoje fiksuojama maždaug 15–25 km aukštyje ir krinta iki -70 °C ir žemiau. Šį sausį ir vasarį stratosferos temperatūra nukrito žemiau -80 °C (minimumas buvo -87 °C). Kovo pradžioje, dėl spartaus Saulės ultravioletinės spinduliuotės sugėrimo poliarinės stratosferos ozono sluoksnyje, oro temperatūra turėtų sparčiai kilti ir maždaug 20 km aukštyje siekti apie -55 – -60 °C, tačiau kol kas šie stratosferos sluoksniai išlieka žiemiškai šalti, apie -75 °C.

Virš didesnės Europos dalies oro cirkuliacija, kaip jau buvo minėta, sulėtėjo, tačiau šiaurės vakarinėje jos dalyje ir šiaurės rytinėje Atlantos dalyje cikloninė veikla išliks labai aktyvi. Šį savaitgalį vienas gilus ciklonas stipriai paveiks orus vakarinėse Škotijos ir Norvegijos dalyje, Farerų salose bei rytinėje Islandijos dalyje (stiprus vėjas, gausūs mišrūs krituliai). Tuo tarpu Vidurio ir Rytų Europoje vyraus silpni vėjai. Kitas gilus ciklonas į Šiaurės vakarų Europą atslinks antradienio naktį, todėl stiprūs vėjai prognozuojami vakarinėse Airijos, Anglijos bei Škotijos dalyse ir Velse. Trečiadienį susilpnėjusi audra pasieks Šiaurės ir Baltijos jūras bei Danijos pakrantę. Stiprus (gūsiuose 15–20 m/s) vakarų-pietvakarių vėjas Lietuvos pajūryje išsilaikys nuo trečiadienio nakties iki penktadienio vidurdienio. Santykinai stiprus vėjas tomis dienomis numatomas ir kai kuriuose kituose Lietuvos rajonuose – Pamaryje, Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje.

Nors aukščiausia dienos temperatūra kitą savaitę laikysis Ispanijoje ir Portugalijoje (+22 – +25 °C), tačiau didžiausia šilumos anomalija numatoma Rusijos Pavolgio, Šiaurės Kaukazo ir Rytų Ukrainos regione. Ten vidutinė paros oro temperatūra bus aukštesnė už klimatinę normą bent 9–13 °C. Šią šilumos anomaliją lems stiprus pietų, pietryčių oro srautas nuo Artimųjų Rytų ir Vidurio Azijos. Lietuvoje beveik visos dienos (išskyrus šiandien) yra numatomos su krituliais – per savaitgalį jų turėtų būti nedaug, o stipriausi (daugiausia lietus) prognozuojami kitos savaitės viduryje.

Kitą savaitę labai kontrastingi orai laukiami Šiaurės Amerikoje: JAV ir pačiose pietinėse Kanados Ontarijo ir Kvebeko provincijų rajonuose – tikras pavasaris (JAV pietuose labai šilta ir drėgna), o likusi Kanados dalis dar išliks žiemiška.

Remiantis išplėsinėmis vidutinės trukmės prognozėmis kovo viduryje ir pabaigoje tikėtini keli trumpi šalto oro įsiveržimai į Baltijos regioną. Tačiau tokie orai yra greičiau kovo mėnesio norma negu anomalija.

* stratosferinio poliarinio sūkurio schema iš NOAA climate.gov

Šaltinis: http://Orai ir klimatas Lietuvoje