DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Susiklostė tokia situacija, kad dažnas rajono gyventojas, kuris nėra labai „įsijautęs“ į politines peripetijas, aktyviai nedalyvujantis nei partijų veiklojie, nei kituose kintančiuose marginaliniuose judėjimuose, apie situaciją rajono visuomeniniame gyvenime sužino tik iš gandų, sklandančių viešojoje erdvėje.
Žinoma, nėra ugnies be dūmų, ir gandai kažkiek atspindi realią situaciją, tų nuogirdų realizacija tikrovėje po kurio laiko nuskaidrina situaciją. Viskas atsistoja į savo vietas, kuriam laikui įsivyrauja santykinė ramybė ir harmonija. Gaila, kad šis procesas nėra ilgalaikis ir stabilus, pirmasis į akis krintantis jo cikliškumo požymis sutampa su ketverių metų savivaldos rinkimų laikotarpiu. Be to, šiame, sekančiame po aktyvesnių rinkiminių batalijų periode, povandeninė įvairiausių interesų tėkmė taip pat niekaip nenurimsta, ir gandų, spėlionių, nuogirdų mechanizmas sėkmingai veikia toliau, maitinamas nesenkančios asmeninių ambicijų energijos.
Po tokios pesimistinės įžangos vis tik reikėtų grižti prie pagrindinės temos – demokratinių procesų požymių mūsų krašte. Ka gi, rajono taryboje veikia aktyvi opozicija, tiesa, ši sankloda taip pat patiria įvairiausių persirikiavimų ir chaotiškų manevrų, tačiau, šiaip ar taip, oponuojantis balsas nėra koks nors šauksmas tyruose, jis kartais jau yra išgirstamas, ir tam tikra konstruktyvi pozicijos ir opozicijos priešprieša palaiko savivaldybės organizmo tonusą. Visam savivaldos aparatui vadovauja tiesioginių rinkimų būdu išrinktas meras, turintis pakankamai įgaliojimų, pasitikėjimo ir svertų valdyti situaciją. Žinoma, kaip visada, blogiau yra su vox populi, jis ir toliau vos girdimas, lyg tolimas vienišo klajūno šauksmo aidas kur nors Dubysos slėniuose…
Tai kas gi yra negerai, kokius technologinius įtrūkimus galima pastebėti šiame sąlyginai darniai teisine prasme veikiančiame mechanizme? Čia vėl reikėtų grįžti prie to, nuo ko pradėjome – prie gandų. Kiekviena situacija – tarybos ar mero sprendimas, konkursas kokioms nors pareigoms užimti ir kiti panašūs struktūriniai sprendimai sukelia aibę komentarų ir vertinimų, tam tikrą nerimo
ir nepasitikėjimo foną visoje viešojoje erdvėje. Jei tai neturėtų jokio pagrindo, galima būtų kaltinti šių prasimanymų skleidėjus ir lengvatikius, kurie tiki viskuo, ką išgirsta. Tačiau tada reikėtų įtarti mažiausiai 80 proc. sąmoningų rajono gyventojų, nesugebančių atskirti kas yra kas.
Išvada – svarbiausias dalykas, kuris gali sugriauti kol kas trapų ir pažeidžiamą demokratijos procesą Raseinių krašte, yra nepasitikėjimas. Nepasitikėjimas valdžia, nepasitikėjimas vienas kitu, nepasitikėjimas duotu žodžiu ar susitarimu. Egzistuoja vienintelis veikimo būdas – arba viskas vyksta skaidriai ir viešai, arba gandai ir apkalbos bei sąlygoti sprendimai toliau tvirtins sieną tarp žmonių, institucijų ir valstybės, kurios dalimi mes visi esame.
Arūnas Kazlauskas
Raseinių rajono gyventojas