Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Migracijos valdyba) jau penketą metų skaičiuoja dvigubą pilietybę turinčius Lietuvos Respublikos (toliau – LR) piliečius. Į Migracijos valdybos apskaitą patenka tik tie piliečiai, kurie savo ar savo vaikams asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus užsakinėjo Vilniuje arba užsienio valstybėse esančiose Lietuvos Respublikos konsulinėse įstaigose.
Migracijos valdyba domisi, kokią antrąją pilietybę savo vaikams renkasi mišrias santuokas su kitataučiais sudarę LR piliečiai. Tam tikros išvados daromos nagrinėjant tėvų prašymus pagaminti vaikui asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą. Migracijos valdybos duomenimis, bendras dvigubą pilietybę turinčių LR piliečių skaičius per pastaruosius keletą metų nelabai kito. Tuo tarpu dvi pilietybes turinčių vaikų 2012-2015 metais padaugėjo penktadaliu ir jie sudaro didesnį dvigubą pilietybę turinčiųjų skaičių nei suaugusieji, nors mišrių santuokų skaičius nelabai kito. Ypatingų tautinių pasikeitimų tarp sudarančiųjų mišrias santuokas taip pat nėra, tačiau padaugėjo mišrių šeimų tarp Turkijos ir Lietuvos piliečių (dažniau lietuvės teka už turkų). Tokia ir bendra LR piliečių ir užsieniečių santuokų tendencija – lietuvės moterys dažniau sutuoktiniais renkasi užsieniečius nei vyrai lietuviai užsienietes. Tai rodo didesnis tėvelių užsieniečių skaičius mišriose lietuvių ir užsieniečių santuokose. Išimtį sudaro LR piliečių santuokos su rusais ir baltarusiais – LR ir kitų minėtų valstybių piliečių skaičius pagal lytį panašus.
Daugiau mišrių šeimų gyvena užsienio šalyse. Tai galima spręsti pagal priimamų prašymų įgyti asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą vietą – Migracijos valdyboje ar konsulinėje įstaigoje. Prašymų įgyti LR pilietybę kaip antrąją, 2015-aisiais konsulinėse įstaigose pateikta beveik dešimtadaliu daugiau (268) nei Migracijos valdyboje (253), 2014-aisiais – 220 prašymų konsulatuose, 209 – Migracijos valdyboje, 2013-aisiais – 317 prašymų konsulatuose, 185 – Migracijos valdyboje, 2012-aisiais prašymų konsulatuose buvo trečdaliu daugiau (311) nei Migracijos valdyboje (204). Išimtį sudaro mišrios lietuvaičių ir turkų santuokos. Tokios šeimos dažniau apsigyvena Lietuvoje, todėl ir prašymai dėl vaiko pilietybės paprastai teikiami Migracijos valdyboje: 2015 metais tik vienas prašymas dėl vaiko LR pilietybės buvo pateiktas konsulate, vienuolika – Migracijos valdyboje. Viso per 2012-2015 metus mišriose turkų ir lietuvių šeimose gimė 15 vaikų.
LR pilietybė kaip antra dažniausiai suteikiama Rusijos ir Baltarusijos pilietybę turintiems piliečiams, pavienių atvejų būta tarp turinčiųjų Afganistano, Alžyro, Bulgarijos, Belgijos, Egipto, Čekijos pilietybes, padaugėjo Argentinos ir Lietuvos pilietybę turinčių tėvų ir vaikų. Praėjusiais metais dvigubai padaugėjo turinčiųjų Izraelio ir Lietuvos Respublikos pilietybę – 57 suaugusieji ir 37 vaikai. Šis skaičius 2015 m. supanašėjo su dažniausiai LR pilietybę, kaip antrąją, įgyjančiais rusais ir baltarusiais. Padaugėjo LR piliečių, turinčių ir Italijos pilietybę – tarp jų 21 suaugęs asmuo, 26 vaikai. Pastaraisiais metais dvigubą pilietybę turinčių vaikų daugėjo Didžiojoje Britanijoje – įdomu tai, kad šių vaikų tėvai Didžiosios Britanijos pilietybės neturi. Tokia pati situacija susidarė ir Vokietijoje – LR piliečių vaikai gimsta Vokietijoje ir įgyja šios šalies pilietybę. Nežiūrint į bendrą tendenciją – augantį dvigubą pilietybę turinčių vaikų skaičių, mažųjų Ukrainos piliečių, priešingai nei suaugusiųjų, mažėja. Tai rodo, kad dvigubą – LR ir Ukrainos pilietybę turintys tėvai neskuba kreiptis su prašymu suteikti vaikams ir Ukrainos pilietybę.
Vilniaus apskr. VPK informacija