Darbo grupė tarėsi dėl Šiluvos pastatų

 Savivaldybės mero potvarkiu sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta išanalizuoti vietos tarp Turgaus g. 20 ir 22, Šiluvos mstl. istorinius faktus, nustatyti pastatų vertes ir teikti išvadas bei rekomendacijas dėl tolesnio pastatų naudojimo. Greta Šiluvos turgaus aikštės esantys pastatai pripažinti bešeimininkiais, yra prastos būklės ir darko miestelio vaizdą. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pateiktais duomenimis, šie pastatai neturi architektūrinės vertės, tačiau patenka į kultūros paveldo teritoriją.

   Balandžio 24 d. įvyko pirmasis Savivaldybės vicemerės Gitanos Rašimienės vadovaujamos darbo grupės pasitarimas, kurio metu darbo grupės nariai apžiūrėjo pastatus, vertino jų būklę ir dalijosi mintimis apie pastatų panaudojimo galimybes. Pasitarime dalyvavę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė ir jos pavaduotojas Eugenijus Peikštenis pristatė Memorialinio departamento atliktą istorinį-archyvinį tyrimą „Dėl Raseinių r. Šiluvos mstl. veikusių sovietų represinių struktūrų pastatų“. Tyrimo medžiagoje teigiama, kad Raseinių r. Šiluvos mstl. esantis medinis pastatas (dabar Turgaus g. 22) priklausė sovietų represinėms struktūroms. Jame (tarpukaryje buvo sandėlis, priklausęs žydų tautybės asmeniui Kyvui) 1944–1945 m. veikė NKVD Šiluvos valsčiaus poskyrio laikinojo sulaikymo areštinė (vad. KPZ – kamera predvaditelnogo zakliučenija). Tuo pat metu pastate taip pat veikė ir NKVD Raseinių apskrities skyriaus areštinė, nes prasidėjus antrajai sovietų okupacijai Raseinių kalėjimas buvo apgriautas ir jį reikėjo atstatyti. Minėtame pastate buvo kalinami žmonės iš visos Raseinių apskrities. Suimtieji buvo laikomi ypatingai blogomis sąlygomis. Vienu metu čia buvo kalinama net iki 150 žmonių. Tardydavo naktimis. Pagal Lietuvos ypatingojo archyvo archyvinius dokumentus ir liudininkų prisiminimus nustatyta šiame pastate kalintų, mirusių ar nužudytų 14 žmonių pavardės. Mirusių ar nukankintų suimtųjų palaikus enkavėdistai ir stribai sumesdavo į viešąjį Šiluvos mstl. tualetą (dabar Turgaus g. 20), esantį visai šalia areštinės, taip pat į senus rūsius, apkasus ar užkasdavo senosiose Šiluvos mstl. kapinėse. Likę gyvi suimtieji buvo išvežti į sovietų lagerius ar tremtį.

   Prasidėjus Atgimimui klubo „Garsas“ nariai buvusio viešojo tualeto pastatą išvalė, bet žmonių palaikų jame nerado. 1997 m. liepos 27 d. tarp minėtų pastatų buvo atidengtas Gintaro Gailiaus ir Zigmo Vaitkevičiaus padarytas paminklinis akmuo su užrašu: „ŠIUOSE / PASTATUOSE (NR. 1 IR 2) / 1944 – 1945 METAIS / BUVO KALINAMI, / KANKINAMI, ŽUDOMI / IR IŠ ČIA TREMIAMI / Į GULAGUS LIETUVOS / PASIPRIEŠINIMO / OKUPANTAMS DALYVIAI”.

   Taip pat sovietų represinės struktūros 1944–1954 m. veikė iš Šiluvos mstl. esančiuose pastatuose Jono Pauliaus g. 8, Bukoto g. 3 ir Turgaus g. 18. 2009 m. kovo 17 d. ant pastatų Bukoto g. 3 ir Turgaus g. 18 buvo įrengtos tipinės atminimo lentos (aut. skulptorius Jonas Jagėla) čia kalintiems, tardytiems ir kankintiems Lietuvos piliečiams atminti. Ant trečiojo pastato lenta nebuvo įrengta, nes nesutiko jo savininkė.

   Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai linkę teigti, kad pastatai Turgaus g. Nr. 18, Nr. 20 ir Nr. 22 ir aplink juos esanti teritorija sudaro vieną kompleksą.

   Susipažinę su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktais duomenimis ir apžiūrėję pastatų būklę, po diskusijų darbo grupės nariai sutarė, kad reikia išsaugoti šios vietos istorinį atminimą, tačiau dar svarstoma, kaip tai padaryti. Buvo siūlymų pastatus restauruoti ir įrengti muziejų arba išardyti susidėvėjusias pastato dalis ar net viską nugriauti ir įrengti įsimintiną vietą su lauko ekspozicija ir pan. Tarpukariu daržinė priklausė žydų tautybės asmeniui Kyvui, todėl iškelta mintis, kad šis pastas gali būti išsaugotas kaip žydų architektūros palikimas. Šiluvos seniūnijos seniūnas Juozas Šlepas užsiminė, kad kraštietis režisierius Eimuntas Nekrošius savo gyvenimo saulėlydžiui ruošiasi grįžti gyventi į Šiluvą ir turi mintį daržinėje įkurti klojimo teatrą. Tačiau istorikai šia idėja suabejojo – buvusio kalėjimo ir žudynių vietoje būtų labai apribotas spektaklių pobūdis. Darbo grupės pirmininkės Gitanos Rašimienės nuomone, siekiant atrasti istoriniu, kultūriniu ir ekonominiu atžvilgiu optimalų tolimesnio pastatų panaudojimo variantą, būtina platesnės diskusija su įvairiomis visuomenės grupėmis, miestelio bendruomene.

   Šiuo metu bešeimininkė daržinė yra užgriozdinta greta gyvenusių, bet jau Anapilin iškeliavusių žmonių. Jų turto paveldėtojams išsiųstas raštas, kuriuo raginama iki liepos 1 d. iškraustyti rakandus. Iškrausčius pastatą galbūt bus pastebėta daugiau praeities ženklų ir kils naujų idėjų dėl istorinės atminties įamžinimo.

   Darbo grupės posėdyje dalyvavo pirmininkė vicemerė Gitana Rašimienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė ir jos pavaduotojas Eugenijus Peikštenis, Tytuvėnų regioninio parko direkcijos direktorius Vytautas Stonys, Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkė Loreta Kordušienė, Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Lastakauskaitė bei Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Rytis Radavičius, Šiluvos seniūnijos seniūnas Juozas Šlepas.

Šaltinis: Raseinių rajono savivaldybė

no images were found