Akcijų rinkų atšokimu pasižymėjęs balandis su +7,3 proc. grąžos prieaugiu leido mūsų šalies II pakopos pensijų fondams iš dalies amortizuoti šiais metais patirtą investicijų verčių mažėjimą iki -8,7 procento, tačiau Lietuvos pensijų fondai keturis šių metų mėnesius užbaigė su neigiama grąža, kurią lėmė pasaulio ekonomiką ir finansų rinkas paveikusi COVID-19 pandemija.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, nuo gyvenimo ciklo fondų principu veikiančių pensijų fondų įsteigimo pradžios 2019 metų sausį, jie skaičiuoja bendrą teigiamą +9,3 proc. grąžą. Balandžio 30 dieną gyventojų pensijų fonduose sukauptas turtas sudarė 3,664 mlrd. eurų.
„Pirminis pandemijos sukeltas šokas ir labai operatyvūs šalių ekonomikų gelbėjimo veiksmai lemia netipinę krizės eigą: finansų rinkose ir kilimai, ir kritimai vyksta labai greitai. Greičiausiai į pokyčius reaguojančios akcijos pateisino savo prigimtį – jų atšokimas balandį buvo didžiausias. Tai galimybė trumpuoju laikotarpiu įsitikinti akcijų potencialu ir nuosekliai, nepanikuojant toliau laikytis savo amžiui labiausiai tinkančios pensijų santaupų investavimo strategijos“, – sako LIPFA valdybos narys Tadas Gudaitis.
Konservatyvūs fondai išlaiko stabilumą
Koronaviruso pandemijos sukelta ekonomikos krizė šiemet mažiausiai palietė pačius konservatyviausius – turto išsaugojimo bei priešpensinio amžiaus gyventojų santaupas investuojančius – pensijų fondus. Sausį-balandį turto Lietuvos pensijų turto išsaugojimo fondų grąža buvo -3,46 proc., iš kurių vien balandį jie pakilo +1,53 proc., o nuo veiklos pradžios skaičiuoja teigiamą +2,29 proc. grąžą.
Priešpensinio 60-66 metų amžiaus klientams skirti pensijų fondai per balandį atsitiesė +1,99 proc. Nors nuo metų pradžios rezultatas yra -4,25 proc., bet nuo veiklos pradžios paaugo +3,27 proc.
„Konservatyvūs fondai yra kur kas atsparesni svyravimams finansų rinkose, nes jie valdomas lėšas yra daugiausiai nukreipę į stabilias ilgalaikes investicijas – obligacijas bei kitus finansinius instrumentus. Tokia gyvenimo ciklo fondų strategija leidžia apsaugoti turto vertę turint omenyje, kad greitu metu jis gali pereiti į santaupų išgryninimo bei vartojimo etapą“, – teigia T. Gudaitis.
Jaunesnių gyventojų santaupos svyruoja labiau
53-59 metų amžiaus grupės, kurios atstovams iki pensijos amžiaus liko nuo 5 iki 12 metų, pensijų santaupų vertė nuo metų pradžios sumažėjo -7,07 proc., iš jų per balandį kilo +5,17 proc., nuo įsteigimo pradžios fiksuoja +7,01 proc. grąžos prieaugį.
Smarkiau svyravo dar jaunesnių gyventojų pensijų investicijų vertės, tačiau kaip ir konservatyviausių fondų atveju, nuo įsteigimo pradžios 2019 metų sausį, jie visi pasižymi teigiama grąža.
46-52 metų amžiaus grupės fondai, per balandį paaugę +8,36 proc., nuo metų pradžios fiksuoja -9,71 proc. sumažėjusią grąžą ir bendrą +10,47 proc. augimą nuo 2019 metų pradžios. 39-45 metų amžiaus gyventojų fondai judėjo panašiai: +8,97 proc. augimas balandį, -9,92 proc. vertės sumažėjimas nuo metų pradžios ir +11,41 proc. pliusas nuo įsteigimo.
„Į vertės didinimą orientuoti pensijų fondai šiuo metu patiria didesnius svyravimus ir tai galioja ne tik kritimams, bet ir atšokimams. Balandžio augimą vertiname su atsargiu optimizmu, nors aišku viena – rinkų kryčio metu akcijų pavyko nupirkti gerokai pigiau, tad jų vertės atsistatymas bei kilimas gali būti tikrai apčiuopiamas ilguoju periodu. Tie gyventojai kurie nesiblaškė reaguodami į trumpalaikius nuosmukius dabartinėje situacijoje yra laimėtojai“, – pastebi T. Gudaitis.
32-38 metų amžiaus grupei priklausančių gyventojų pensijų santaupos per balandį paaugo +8,93 proc., nuo metų pradžios fiksuoja -9,9 proc. vertės sumažėjimą, o nuo įsteigimo pradžios – teigiamą +10,68 proc. rezultatą. 25-31 metų amžiaus gyventojų pensijų fondai, per balandį kilę +8,69 proc., per sausį-balandį sumažėjo 10,09 proc., nuo veiklos pradžios klientų santaupas padidino 10,49 proc.
Pačių jauniausių 18-24 metų amžiaus pensijų fondų dalyvių santaupos šiemet sumažėjo 10,27 proc., iš jų per balandį pakilo +8,54 proc., o nuo veiklos pradžios fiksuoja +10,27 proc. prieaugį.
Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.
| Fondų kategorijos grąžos vidurkis | Balandis | Nuo metų pradžios (2020) | Nuo įsteigimo (2019) |
| Turto išsaugojimo fondas | 1,53% | -3,46% | 2,29% |
| GCF gimusiems 1954-1960 | 1,99% | -4,25% | 3,27% |
| GCF gimusiems 1961-1967 | 5,17% | -7,07% | 7,01% |
| GCF gimusiems 1968-1974 | 8,36% | -9,71% | 10,47% |
| GCF gimusiems 1975-1981 | 8,97% | -9,92% | 11,41% |
| GCF gimusiems 1982-1988 | 8,93% | -9,9% | 10,68% |
| GCF gimusiems 1989-1995 | 8,69% | -10,09% | 10,49% |
| GCF gimusiems 1996-2002 | 8,54% | -10,27% | 10,27% |
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)