COVID-19 efektas: 59 proc. smulkių ir vidutinių įmonių finansinius klausimus linkę spręsti internetu

Į internetą persikėlė ne tik bankų paslaugos, bet ir klientai. Šiemet dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos periodiškai taikant ypač griežtus fizinių kontaktų ribojimus, Lietuvoje jau 59 proc. smulkaus ir vidutinio verslo vadovų (SVV) sako teikiantys prioritetą su savo finansų įstaiga reikalus tvarkyti internetu.

 Internetu su banku dažniausiai linkę bendrauti intelektualines paslaugas teikiančios įmonės – tokių yra net dvi iš trijų (66,6 proc.). Antra pagal dydį internetą naudojančių įmonių grupė yra prekybininkai (61 proc.), paaiškėjo tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ apklausus daugiau kaip 200 šalies smulkių ir vidutinio dydžio įmonių vadovų.

„Koronaviruso pandemija paskatino esminius pokyčius klientų elgsenoje. Iki pirmojo šių metų nacionalinio karantino pavasarį kliento apsisprendimo, ar atvykti į banko padalinį pabendrauti gyvai, ar susitvarkyti reikalus nuotoliniu būdu, iš esmės nevaržė niekas. Pandemija ir jau antras šiemet karantinas tiek daug veiksmų laisvės nesuteikia, todėl klientai ir patys ėmė kur kas greičiau migruoti į internetą. Tai neabejotinai turės reikšmingą įtaką aktyviau plėtojant nuotolines finansines paslaugas ir didinant jų prieinamumą klientams“, – sako apklausą inicijavusio Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška.

Pasak J. Ivaškos, internetas yra patrauklus ir gamyba užsiimančioms (56 proc.), ir fizines paslaugas teikiančioms (53 proc.) įmonėms.

„Tikėtina, kad kai kurios įmonės su savo finansų įstaigomis bendrauja dažniau dėl savo veiklos pobūdžio, tačiau nors ir lėtesniu tempu, to dar nedarančios laikui bėgant taip pat dažniau rinksis aptarnavimą nuotoliniu būdu. Pandemija tam tarnauja kaip katalizatorius“, – pastebi Medicinos banko atstovas.

Gyvas aptarnavimas dar anaiptol netapo istorija. Atvykti į banko padalinį ir pabendrauti akis į akį pageidauja 43 proc. smulkaus ir vidutinio verslo vadovų – tai yra antras pagal populiarumą bendravimo su finansų įstaiga būdas. Dažniausiai jį mini gamybininkai: kas antras, arba 50 proc. gamyba užsiimančio SVV atstovų.

Vis dėlto, gana populiarus išlieka ir susisiekimas telefonu. Jį mielai renkasi 31 proc. šalies smulkaus ir vidutinio verslo vadovų, jų daugiausiai (38 proc.) tarp fizines paslaugas teikiančių įmonių.

„Pastebime, kad žmogiškojo kontakto poreikis vis dar išlieka labai stiprus. Gyvas bendravimas jį užtikrina visu 100 procentų, tačiau net ir pasirinkus internetą ar skambutį telefonu tikimasi, kad kitoje pusėje bus gyvas, realus, išklausyti ir padėti pasirengęs žmogus, o ne nustatytu algoritmu veikiantis dirbtinis intelektas“, – sako Medicinos banko komercijos departamento direktorius.

Apklausoje dalyvavę SVV vadovai galėjo rinktis keletą atsakymo variantų, tačiau internetą bei telefoną iš viso pasirinko 90 proc. respondentų. J. Ivaškos nuomone, ar perėjimas prie nuotolinių bankų bei kitų finansinių paslaugų teikimo bus tvarus, parodys laikas.

„Neapibrėžtumas dėl galutinio pandemijos suvaldymo suteikia vartotojams laiko ne tik rinktis modernius, laikmetį atitinkančius paslaugų gavimo būdus, bet ir priprasti prie jų. Tai yra kritiškai svarbus metas, leidžiantis įsitikinti, ar nuotolinės bankų paslaugos yra saugios ir tikrai patikimos. Dalis klientų gali grįžti prie savo senų įpročių, tačiau teigiama patirtis neabejotinai didins skaičių tų, kurie rinksis modernias technologijas“, – neabejoja Medicinos banko komercijos departamento direktorius J. Ivaška.

„Spinter tyrimai“ 203 smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovus apklausė šiemet rugsėjo 21-spalio 9 dienomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*