Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas informuoja, kad šių metų kovo 15 dieną vykdant kraujasiurbių nariuotakojų stebėseną Kauno apskrityje pastebėtos pirmosios Ixodes genties erkės, platinančios Laimo ligą ir erkinį encefalitą. Nors trumpam sugrįžę vėsesni orai erkių aktyvumą pristabdys, tačiau bet kuriuo metu sušilus – erkės vėl bus aktyvios ir kels grėsmę gyventojų sveikatai.
Lietuvoje aktyvusis erkių periodas trunka nuo kovo iki lapkričio mėnesio (kai kuriais metais iki gruodžio), kai aplinkos temperatūra siekia +5 -7oC. Erkės (lervos ir nimfos) aktyvios visą sezoną, o didžiausias aktyvumas stebimas gegužę – birželį, bei rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais.
Erkės dažniausiai aptinkamos drėgnose, tamsiose, tankiose vietovėse: lapuočių ar mišriuose miškuose, miškingose vietovėse, miško pakraščiuose, laukymėse, paupiuose, pelkėtose vietovėse, kur daug brūzgynų ir krūmokšnių. Taip pat jų galima aptikti ir miesto parkuose, skveruose, daugiabučių kiemų žaliosiose teritorijose.
Erkės paprastai aukos tyko ant žolės, neaukštų krūmų, nepakildamos nuo žemės paviršiaus aukščiau kaip 1,5 m. Erkės įsisiurbimas neskausmingas, todėl žmogus jo beveik nepajunta, tai užtikrina netrukdomą erkės maitinimąsi.
Kauno apskrityje per 2016 m. buvo užregistruoti 804 Laimo ligos ir 162 erkinio encefalito atvejai. Tai 0,5-0,7 karto daugiau lyginant su 2015 m. (2015 m. 560 Laimo ligos atv. ir 75 erkinio encefalito atv.). Šiais metais jau registruoti 29 Laimo ligos atvejai, o užsikrėtusiųjų erkiniu encefalitu kol kas nėra. Sergamumas šia liga pakyla birželio mėn., o didžiausias būna liepos – rugsėjo mėn.
Asmeninės prevencijos priemonės
Primename, kad siekiant apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų būtina užtikrinti individualią apsaugą: Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti; Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais. Viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo, kelnių klešnių apačia turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą; Naudoti repelentus, jais apruošiant atviras kūno vietas (veidą, kaklą, rankas), dėvimus drabužius. Kadangi visų repelentų poveikis trumpalaikis, juos reiktų naudoti reguliariai; Pastebėjus įsisiurbusią erkę, ją nedelsiant ištraukti. Sveikatą stebėti apie vieną mėnesį dėl pirmųjų erkių platinamų ligų požymių (paraudimas erkės įsisiurbimo vietoje, karščiavimas, galvos, sąnarių, raumenų skausmas, bendras organizmo silpnumas), o juos pastebėjus kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Bendrojo pobūdžio prevencinės priemonės
Tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų ar individualių namų kiemų priežiūra: žolės pjovimas nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm; menkaverčių krūmų iškirtimas; miško atliekų, išvartų sutvarkymas; graužikų populiacijos reguliavimas gali prisidėti prie erkių gausos mažinimo gamtoje ir yra kur kas efektyvesnės, nei cheminės erkių gausą mažinančios ar naikinančios priemonės, kurios neretai yra labai trumpalaikės ir turinčios neigiamą poveikį kitai miško faunai.
Deja, skiepų nuo Laimo ligos nėra, tačiau norint išvengti erkinio encefalito, vienintelis mokslu pagrįstas būdas – skiepai. Šiuo metu pasiskiepyti ypač tinkamas laikas. Pirminiam imunitetui įgyti reikia 3 dozių (1-a dozė – pasirinktą dieną, 2-a dozė – po 1-3 mėnesių po 1-sios dozės, 3-a – praėjus 5-12 mėn. po 2-sios dozės įskiepijimo). Pirmoji palaikomoji dozė (sustiprinanti ir palaikanti įgytą imunitetą nuo erkinio encefalito) po 3 metų po trečiosios dozės įskiepijimo, kitos palaikomosios dozės – priklausomai nuo amžiaus po 3-5 m. (nuo 16 iki 60 metų – kas 5 metus, nuo 60 metų – kas 3 metus). Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.