Betygalos piliakalniai (Betygalos piliakalnis ir Betygalos piliakalnis II, vad. Alkos, Aukos kalnu) yra unikalios archeologijos ir kraštovaizdžio vertybės Betygalos kraštovaizdžio komplekse (Dubysos regioninio parko Betygalos kraštovaizdžio draustinis). Piliakalniai tapo Betygalos kraštą identifikuojančiu reiškiniu. Vietos žmonės čia švenčia kalendorines ir valstybines šventes, pagal išgales prižiūri ir tvarko piliakalnių želdinius.
Dubysos regioninio parko direkcija kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos inicijavo Betygalos piliakalnių ir kitų greta esančių Betygalos kraštovaizdžio komplekso vertybių sutvarkymą bei pritaikymą lankymui ir 2017 m. pabaigoje pradėjo šio projekto įgyvendinimą. Projekto metu numatyta piliakalnių teritorijoje iškirsti krūmus, pažeistus ar kraštovaizdžio apžvalgą stelbiančius medžius, įrengti laiptus, pėsčiųjų takus, aukurą, stendus, sutvarkyti eroduojančius plotus, pritaikyti lankymui ,,Krivio akies“ šaltinį. Visos numatytos veiklos aptartos su Betygalos kaimo bendruomenės nariais, Betygalos seniūnu, derintos su kultūros paveldo specialistais, atlikti archeologiniai tyrimai. Darbus planuojama baigti iki 2018 m. pabaigos.
Esama piliakalnių būklė neatitinka piliakalnių tvarkybos ir apsaugos reikalavimų. Daugelį piliakalnių vertinusio Zenono Baubonio nuomone, nereguliuojami žmonių srautai į piliakalnius – viena didžiausių neigiamų įtakų piliakalnių naikinimui. Ypatingai piliakalniams kenkia tie žmonės, kurie piliakalnius bando pasiekti automobiliais, keturračiais. Taip sudaromos provėžos, kuriomis pradeda tekėti vanduo, ardomas viršutinis žemės sluoksnis. Išgraužoms plečiantis, piliakalnis ir jo kultūrinis sluoksnis pradeda nykti. Prieš keliolika metų keturračiai pridarė žalos Padubysio (Daugodų), prieš kelis metus – Kejėnų piliakalniams. Siekiant išaiškinti pažeidėjus, labai svarbi vietinių gyventojų pozicija ir pilietiškumas: nebijoti stebėti ir pranešti apie pažeidimus, kuo greičiau išaiškinti pažeidėjus, savo „nuotykių“ vaizdo medžiaga besidalinančius socialiniuose tinkluose.
Nereguliuojami pėsčiųjų srautai taip pat daro žalą piliakalniams. Tik nedidelėje dalyje iš arti tūkstančio Lietuvoje esančių piliakalnių yra įrengti laiptai lankytojams. Kopiant į šlaitus, sukeliama mechaninė erozija,- taip išnyksta velėna ir pamažu formuojasi išgraužos. Tam įrengiami takai, nukreipiančios nuorodos, atokvėpio vietos.
Dubysos regioniniame parke žinomi 12, Raseinių rajone 26 piliakalniai. Lietuvoje priskaičiuojama arti tūkstančio piliakalnių, tačiau tik nedidelė jų dalis pritaikyta lankymui. Daugiausia sutvarkytų piliakalnių yra saugomose teritorijose. Piliakalnių tankumas Lietuvoje – vienas didžiausių pasaulyje. Apie 80 proc. jų apaugę mišku, todėl sunkiai išsiskiria plika akimi.
Siekiant pabrėžti archeologinių kultūros paveldo objektų reikšmę valstybingumui, jų išsaugojimo svarbą istorinės atminties kontekste, 2017-ieji Lietuvoje paskelbti Piliakalnių metais. Ta proga pasirodė naujų leidinių, buvo surengta daug renginių, žygių, konkursų. Didelis dėmesys skiriamas piliakalniui tvarkybai, tyrinėjimui ir populiarinimui, pristatymui visuomenei, visų pirma vaikams ir jaunimui.
