„Iš tiesų, jausmas yra kaip kare, kur kiekvieną dieną turi eiti, stebėti… Tai yra varginantis jausmas, todėl tikrai turi vykti pokytis. Gal ir smagu, jog sukilo bendruomenės, bet dabar jau turi būti lūžio taškas ir sprendimai“, – teigė asociacijos „Gyvas miškas“ vadovė Monika Peldavičiūtė, drauge su Šiaulių bendruomene išsaugojusi Kaštonų alėją nuo iškirtimo.
„Bendruomenėms turi būti sudaromos realios, ne butaforinės galimybės dalyvauti savo miesto ar rajono vystymo procesuose. Mums dar vis atrodo, kad tik „profesionalai“ geriausiai žino, kur koks parkas turi atsirasti, kur kokį kelią nutiesti, ir kaip kas turi atrodyti. Retai susimąstome apie žinojimą ir patirtį, kurias turi bendruomenės, ilgus metus gyvenančios tose teritorijose, neįvertiname, kad jos dažnu atveju jaučia ir žino geriau nei valstybės ar savivaldybės rūmuose sėdintys tarnautojai. Remiantis Orhuso konvencija, kurti aplinką, t. y. savo miestą yra visuomenės teisė ir pareiga“
Diskusijos metu „Kaip priimant sprendimus išgirsti bendruomenių balsą“ per 100 susirinkusių visuomenininkų priėmė rezoliuciją, skirtą skirtingiems valdžios lygmenims atstovaujančioms institucijoms: Vyriausybei, Seimui ir savivaldybėms. Joje prašoma skubiai parengti tarptautinės Orhuso konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje įstatymą, kuris aiškiai apibrėžtų šioje konvencijoje numatytas bendruomenių teises dalyvauti juos liečiančių sprendimų priėmime. Taip pat, siūloma aiškiau reglamentuoti vietos gyventojų apklausų organizavimą, supaprastinti informacijos pateikimą apie planuojamus infrastruktūros projektus, įtraukti bendruomenes į visus sprendimo priėmimo etapus.
https://gintareskaiste.blogspot.com/…/bendruomenes-apie-sav…