Abraomas Linkolnas: „Vienus žmones galima apgaudinėti visą laiką, kitus tik kai kurį laiką, bet visų žmonių ir visais laikais negalima apgaudinėti“
„Pagal Marksą dialektika veda žmoniją prie tokios santvarkos, kurioje nebebus nei klasių, nei valstybių. Leninas buvo didelis ir nenuilstamas darbininkas. Jis davė marksizmui naują išvaizdą. Rusų komunistai buvo pirmieji, kurie įvedė totalitarinę valstybę su negirdėta diktatūra ir absoliučiu policijos režimu. Komunizmas neskiria savo priešų. Kas jiems priešinasi, tai jie tuos tuojau vadina kontrarevoliucionieriais, buržujais, fašistais, naciais, kapitalistais, Rusijos priešais, darbininkų priešais ir pan. Komunizmas plačiai naudoja terorą, t. y. gąsdina žmones, laiko juos amžinoje baimėje. Leninas yra pasakęs: „Jeigu žmonės kalba apie moralę, mes sakome: moralė komunistui yra stiprioje, vieningoje drausmėje ir sąmoningoje žmogaus kovoje prieš išnaudotojus. Mes netikime į amžiną dorovę ir mes atmetame moralę kaip pasakas“.
Tai ištraukos iš Juozo Venckaus knygos „Komunizmo pagrindai“, išleistos 1954 metais Buenos Airėse. Aprašytoji situacija labai primena šiandieninę Lietuvą. Kad įgyvendinamas planas „be tautų ir valstybių“ – šitą didžiųjų korporacijų giesmelę mes jau žinome. Globalistinis pasaulio bankinio valdymo modelis yra tobulas marksizmo atspindys. Mes tai matome ir suvokiame – ES, neatsilikdama nuo kitų korporacijų, unifikuoja viską, ką tik gali. Bendra valiuta, bendra kalba, bendra teritorija. Kol kas tarp dviejų didžiųjų korporacijų – Amerikos ir Europos – dar vyksta derybos dėl laisvosios rinkos, bet ir tai tik artimiausio laiko klausimas.
Šiuo metu Europoje vyksta labai intensyvūs susirėmimai tarp visuomenės ir valdžios dėl esminių žmogaus gyvenimo sąlygų – dėl vandens nusavinimo, dėl lytinių mažumų diktato, dėl vaikų auklėjimo teisės perėmimo iš šeimų ir perdavimo valstybinėms institucijoms, dėl bręstančios ekologinės katastrofos, dėl skalūninių dujų išgavimo ir pan. Tai vyksta visoje Europoje. Tačiau pagal visas klasikines marksizmo dialektikos taisykles Lietuvoje, jei tu pasisakai už ekologiją – esi priešas, jei prieš skalūnus – priešas, jei už litą – priešas, jei už valstybinę kalbą – priešas. Tiek daug valstybinių priešų mūsų šalyje dar nėra buvę.
Visai neseniai mes visi būrėmės į įvairius darinius ir ėjome į gatves, reikalaudami atsiskyrimo nuo Sovietų sąjungos, reikalaudami suverenumo, reikalaudami nacionalinės valiutos ir vėliavos grąžinimo, reikalaudami lietuvių kalbos paskelbimo valstybine. Kai kurie iš jūsų taip pat ėjote. Anuomet mes žinojom, kad kovojam už Lietuvą ir visus ženklus, kurie būdingi nepriklausomai valstybei. Mes ėjome konsoliduoti vieno aiškaus troškimo ir mūsų norai buvo TEISĖTI. Anuomet mus labai įtariai lydėdavo milicijos pajėgos, žinojom, kad esame sekami, kad kova bus galbūt ilga, bet pergalinga. Dar kartą – „Kas jiems priešinasi, tai jie tuos tuojau vadina kontrarevoliucionieriais, buržujais, fašistais, naciais, kapitalistais, Rusijos priešais, darbininkų priešais ir pan.“ Tačiau šiandieną jūs taip elgiatės su Lietuvos piliečiais.
Šiandieną, kiekvieną kartą, kai mes norime išeiti į gatves pagal konstitucinę susirinkimų teisę, mes priversti BIJOTI. Baimė yra užvaldžiusi visą valstybę. Ir šią baimę įtvirtina ne tik žmonių sekimas, telefoninių pokalbių pasiklausymas, bet ir policinis režimas, masinių žiniasklaidos priemonių vykdoma totalitarinė propaganda – įskaitant nacionalinį transliuotoją! Tokio tyčiojimosi ir žmonių niekinimo net rusai nepraktikavo tarybinėje Lietuvoje, kokį girdime šiandieną Lietuvos televizijų kanaluose ir laikraščių puslapiuose. Pradedant savivaldoje klestinčia diktatūra ir vietos valdininkų vykdomais persekiojimais, baigiant absurdiškais antivalstybiniais vykdomosios ir įstatymus leidžiančiosios valdžios veiksmais, visas kompetencijos ribas peržengiančiu teisiniu nihilizmu.
Jūs mus vadinate gatviniais, neišsilavinusiais, nacistais, fašistais, Rusijos agentais, Europos priešais ir daugybe kitų epitetų. Bet gal jau pakaks! Kas jums suteikė teisę tyčiotis? Tai, kaip jūs elgiatės, galima pavadinti tik komunistinės sistemos auklėtinių elgesiu. Jūs netgi nesate asmenybės – sisteminiai vienetai, kurie nesugeba generuoti ir įgyvendinti idėjų Lietuvos valstybės ir jos piliečių labui. Jūs atsiskyrėte siena, įvardydami save valstybe, o mus visus „gatve“. Jums nesuteikta teisė šluostytis į mus kojas, nes esate mūsų išrinkti mums tarnauti. Tarnauti Lietuvai. Kuris iš jūsų galite pridėjęs ranką prie širdies pasakyti – dirbau, kad nenuvilčiau manim pasitikėjusios Tautos, dirbau savo Tėvynei ir tarnavau kiekvienam piliečiui. Atsipeikėkite!
Tai jūs muistotės, kai Lenkijai lojalus pilietis Valdemaras Tomaševskis vykdo antivalstybinę veiklą ir nepriimat jokių aiškių sprendimų. Tai jūs, apšaukę mus Rusijos minkštųjų galių paveiktaisiais, valgote „Tarybines“ dešreles ir užsimerkiate gražiausiuose sostinės prospektuose leisdami kaboti angliškiems užrašams. Tai jūs užsimerkiate ir apsimetate nematantys, kad perversinių vertybių diktatas įsitvirtina Lietuvos teisėje. Tai jūs vykdote nacijos naikinimo politiką, tuštindami kaimus ir miestelius, iškreipdami švietimo sistemą ir ugdydami kitus sisteminius vienetus, bet ne asmenybes. Tai jūs paskelbiate tūkstančius kovų prieš kažką arba už kažką ir ramūs užmiegate popierinėse ataskaitose, nes jūsų pateikiami rezultatai nieko bendra neturi su realybe. Tai jūs susiimate už galvų dėl patyčių masto, bet buvęs šalies premjeras atvirai, viešai, girdint vaikams tyčiojasi iš kito Seimo nario, iš kolegos, vartodamas tokius žodžius, iš kurių sklinda baisi neapykanta, pasidygėjimas, cinizmas.
Jūs, būdami „sveiko proto“, sąmoningai parduodate Lietuvą didžiajai ES teritorijos korporacijai. Jei bus pasirašyta laisvosios rinkos sutartis, ta korporacija bus euroatlantinė. Mes nesame idiotai ir nesakome, kad Rusijos imperija ir slaviškų žemių korporacija yra geresnė. Mes tik sakome, kad suprasdami globaliąją politiką, norime išlikti suverenūs, išlaikyti nacionalinį ūkį ir visus suverenumo ženklus – sienas, valiutą, kalbą. Taip pat ir valstybinę žemę, vandenis, miškus bei kitus resursus.
Supraskite – mes, Lietuvos Tauta, jūsų atsisakome. Nelydėkite Tautos, mininčios savo Nepriklausomybės dieną – Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją – apsirengę policijos uniformomis. Mes nesame žvėrys aptvare. Geriau pagalvokite, kaip jus paminės Lietuvos istorija. Ne ta, kurią mums mėgina primesti Bumblauskas ir Co. Tikroji Lietuvos istorija. Mes esame lietuviai, mūsų kraujyje teka ir karių, ir partizanų kraujas. Nepaisydami visos jūsų surinktos propagandinės kariuomenės, mes išsaugosim savo Lietuvą. Net žinodami, kiek Lietuvos partizanų išdavė patys lietuviai, vis viena neprarandam vilties laimėti kad ir tokį kaip Kalniškės mūšį – nužudyti 44 partizanai ir nukauta 400 enkavedistų. Nepaisydami to, kad jūs visą istoriją uždengėte gėdingu neįvykdytos liustracijos skuduru.
Suprantame, jums tai nėra baisiausia. Jūs jau nebemokat gyventi neapgaudinėdami patys savęs. Jūs jau nemokat gyvent be instrukcijų. Jums visai nė motais, kad tiek daug žmonių jus niekina, mintimis ir žodžiais prakeikia. Kartais atrodo, kad jūs įtikėjote, jog esate nemirtingi. Ir vis tik. Jeigu jūs nesate komunistų palikuonys, jeigu jūs nesate marksistų auklėtiniai, jūsų dar laukia paskutinioji išpažintis.
Po Antrojo Pasaulinio karo buvo vykdytos masinės deportacijos, kurias dabar atitinka emigracija, ir tada kaimai gerokai ištuštėjo. „Ištremtųjų turtas buvo konfiskuotas ir išgrobstytas, sodybos sunaikintos, dideli žemės plotai liko neapdirbti. Priverstinis ūkininkų kiemų sukolektyvinimas prasidėjo 1949 metais. Valdžia, norėdama greičiau įvykdyti kolektyvizaciją, visomis priemonėmis terorizavo ūkininkus. Uždėdavo didelius žemės ūkio mokesčius ir grūdų pyliavas. Jas įvykdžius, žemės mokesčiai ir grūdų pyliavos dar labiau didėjo, o jų nevykdžiusieji buvo teisiami, kalinami, skelbiami liaudies priešais ir tremiami. Ypač kentėjo stambesni ūkininkai. Tai viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl didėjo partizanų skaičius miškuose“ (iš Antano Rinkevičiaus archyvo).
Argi jūs nesuprantate, kad veikdami kaip ne mūsų, o Briuselio klapčiukai, įgyvendindami tuos pačius marksistinius idealus kaip jūsų pirmtakai, tarnavę Maskvai, patys ir sukūrėte tai, ką dabar turime. Jūs gi visą laiką terorizavote mus. Nesistebėkite, kad prasideda naujas partizaninis karas už Laisvą Lietuvą.
Humanitarinių mokslų daktarė, rašytoja, vertėja
Erika Drungytė