Eidama 84–uosius metus, staiga mirė Ala Prakopimienė, daugumos raseiniškių mokytoja, kolegė, draugė, pažįstama.
Ala Prakopimienė gimė 1934 m. rugpjūčio 20 dieną Orsko mieste. Tėvas buvo kariškis, todėl šeima dažnai keitė gyvenamąją vietą. Mokyklą ji pradėjo lankyti Tiumenėje, vėliau mokėsi Korsakove (Sachalino sritis). 1952 metais baigė Izmalsko vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą rusų kalbos ir literatūros fakultetą. 1956 metais baigusi institutą buvo paskirta dirbti Baisiogalos vidurinės mokyklos rusų kalbos ir literatūros mokytoja. 1959 metų rudenį su vyru persikėlė į Raseinius. Tuometinėje Raseinių vidurinėje mokykloje (vėliau Raseinių 1-oji vidurinė, Raseinių ,,Kalno“ vidurinė) mokė rusų kalbos ir literatūros. 45- erius metus dirbusi pedagoginį darbą, 2001 m. birželio mėnesį Ala Prakopimienė išėjo į pensiją, bet dar kelis kartus iki 2008 m. vadavo kolegas.
Velionė buvo įsimintinas žmogus: darbšti ir pareiginga mokytoja, veikli ir drąsi kolegė, rūpestinga mama ir močiutė, be galo dosni ir optimistiška. Jos pamokose buvo mokoma ne tik rusų kalbos ir literatūros, bet ir gyvenimiškų tiesų. Ji nuoširdžiai bendravo su mokiniais, kolegomis. Niekada jos niekas nematė piktos – visada su šypsena, kupina optimizmo, visada pakalbins, pasiteiraus, kaip sekasi, pagirs. Per Vėlines į kapus ji nešdavo žvakeles ne tik ant savo artimųjų kapų – aplankydavo visus, kuriuos pažinojo.
,,Kiek atiduodi, tiek tavęs ir lieka“, – rašė poetas Just. Marcinkevičiaus. Velionė Ala gyveno dalindama save kitiems, todėl ji lieka mokyklos klasėje, ištaisytame mokinio darbe, artimųjų ir visų raseiniškių atmintyje.
Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos bendruomenė