Antradienį Aplinkos ministerija atnaujino VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovo paieškas. Vienas pagrindinių reikalavimų kandidatams – turėti ne mažesnę nei trejų metų vadovavimo didelei įmonei, didelės įmonės struktūriniam padaliniui arba įmonių grupei patirtį.
Pagal paskelbtą konkursą, kandidatų paraiškų laukiama iki sausio 31 d., iki kurios jie turės pateikti įmonės veiklos programą.
Valstybinių miškų urėdijos vadovo kadencija truks penkerius metus.
Ministerija primena, kad anksčiau skelbtą įmonės vadovo konkursą nuspręsta atšaukti. Paraiškas konkursui tuo metu pateikė tik trys kandidatai ir nė vienas jų neturėjo vadovavimo didelei įmonei patirties, todėl neatitiko konkurso sąlygų.
„Atsižvelgus į šias aplinkybes, konkurso sąlygos nežymiai pakoreguotos nenuleidžiant reikalavimų kartelės. Dabar vienas pagrindinių reikalavimų kandidatams – turėti ne mažesnę nei trejų metų vadovavimo didelei įmonei, didelės įmonės struktūriniam padaliniui arba įmonių grupei patirtį“, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
Šiuo metu įmonės laikinuoju vadovu paskirtas buvęs Panevėžio miškų urėdas Valdas Kaubrė. Jis direktoriaus pareigas eis, kol konkurso būdu bus priimtas naujas įmonės vadovas. Viceministras tikisi, kad VMU vadovą pavyks atsirinkti kovą, vėliausia balandį.
„Tikiuosi, šios konkurso sąlygos leisi sulaukti daugiau kandidatų paraiškų ir išsirinkti tinkamiausią įmonės vadovą“, – pranešime cituojamas p. Norbutas.
Šių metų sausio 8 d. veiklą pradėjusi Valstybinių miškų urėdija, iš likviduojamų 42 urėdijų paremė ir dabar administruoja 42 regioninius padalinius (filialus). Aplinkos ministerija, vykdydama valstybinių miškų pertvarką, filialų skaičių per šiuos metus siūlo sumažinti iki 26, dėl galutinės įmonės struktūros sprendimą priims įmonės valdyba.
Praėjusių metų pabaigoje aplinkos ministras patvirtinto Valstybinių miškų urėdijos valdybą, kurioje dominuoja nepriklausomi valdybų nariai. Tiesa, dar nepradėjusi dirbti, iš VMU valdybos pernai, gruodžio 20 d., pasitraukė didelę patirtį įmonių susijungimo srityje turinti Viktorija Trimbel, tad vietoj jos bus taip pat ieškoma naujo valdybos nario.
Iš esmės baigus miškų urėdijų pertvarką ir pradėjus veikti VMU, iš pareigų praėjusią savaitę buvo atšaukti visi iki šiol dar dirbę 22 urėdai, tačiau pasak minstro Kęstučio Navicko, dali jų ėmė „masiškai sirgti“, taip galimai siekiant vilkinti urėdijų pertvarkymo procedūras.
Be 42 urėdijų taip pat bus atsisveikinta su 348 nepanorusių iš 4.000 urėdijų darbuotojų pereiti į naują bendrovę. Su jais bus tariamasi dėl išeitinių kompensacijų.
Pasak viceministro, apie 260 darbininkų, medienos ruošos ir prekybos specialistų turėtų nesunkiai rasti kitą darbą, kadangi jų poreikis regionuose yra didelis. Paklausūs darbo rinkoje turėtų būti ir informatikai, ekonomistai bei buhalteriai.
Nors dalis darbuotojų traukiasi, VMU vykdo visus numatytus darbus.
Ministerija skaičiuoja, kad užbaigus pertvarką, kasmet bus sutaupoma apie 10 mln. Eur įmonės lėšų ir iki 3 mln. Eur iš valstybės biudžeto.
Oponentai toliau laužo ietis
Sausio 11 d. prie Vyriausybės susirinko sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ atstovai, kurie nepritaria dar nuo pernykščio rudens įgyvendinamai valstybinių miškų urėdijų reformai ir ragino politikus kreiptis į Konstitucinį teismą (KT). Seimo socialdemokratų frakcija pranešė, kad penktadienį Seime buvo surinkti 29 parlamentarų parašai dėl kreipimosi į KT dėl Miškų ūkio reformos.
Vyriausybė siekia depolitizuoti urėdijų valdymą ir priversti milijardinį turtą valdančias valstybės įmones teikti didesnę naudą mokesčių mokėtojams. Palyginamoji analizė rodo, kad valstybinių miškų įmonės dirba ne taip efektyviai kaip aplinkinėse valstybėse. Gi oponentai teigia, kad urėdijų pertvarka skubota ir vykdoma nepasitarus su miškininkais.
Reformos oponentų protestai prie Seimo ir Vyriausybės 2017 m. iki priimant urėdijų reformą vyko ne vieną sykį, taip siekiant palaužti politinę valią imtis pertvarkos. Svarbus veiksnys įgyvendinant reforma tapo Lietuvos siekis įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, kuri iki narystės rekomendavo konsoliduoti daugybines, ta pačia veikla užsiimančias valstybės įmones.
Organizacija kelia aukštą kartelę šalių kandidačių viešojo sektoriaus skaidrumui, reikalauja, kad šalyje dar iki narystės būtų įdiegtas efektyvus ir depolitizuotas VVĮ valdymas. O politologų tyrimai parodė, kad miškininkystės sektoriaus politizacijos lygis, yra vienas didžiausių šalyje. Daugiausiai buvusių urėdų (7) buvo susiję su Socialdemokratų partija.
