Kauniečiai pasišovę liaupsinti tarpukario laikus, bet už didelius pinigus maudytis laikinosios sostinės šlovės spinduliuose nelinkę. Ar yra vilčių, kad šis veidmainiškas požiūris į istoriją pasikeis?
Gal ir įdomu gyventi kultūros paveldo saugomame name, kuriame tarpukario laikais gyveno tūlas ministras, žymus rašytojas ar karvedys, bet kas iš tos garbės, jei paveldosaugininkai neleis įtaisyti plastikinių langų ir durų, bus aibė kitų apribojimų, ir apskritai išlaidų daug, o prestižo juk nevalgysi.
Matyt, taip mąsto daugelis kauniečių rinkdamiesi būstą ar investuodami į nekilnojamąjį turtą (NT).
Tokias išvadas padarė Kauno technologijos universiteto urbanistai ir architektai Kastytis Rudokas, Odeta Viliūnienė, Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė ir matematikas Mantas Landauskas, ištyrę, kokią įtaką nekilnojamojo turto vertei (pastatų kainai) turi paveldo statusas.