© Asmeninis albumas
Turbūt ne viena meškeriotojų karta yra užaugusi su garsaus lietuvių ichtiologo Juozo Virbicko knyga „Lietuvos žuvys“. Todėl šį kartą apie žuvis, meškeriojimą ir mūsų krašto vandenų ateitį pakalbėjome, su šios knygos autoriaus sūnumi, taip pat gerai žinomu Lietuvos ichtiologu Tomu Virbicku.
Tomai, kaip jūsų gyvenime atsirado žuvys?
Viskas prasidėjo tada, kai mano tėtė atnešė į mūsų namus akvariumą. Vėliau ir aš pats susidomėjau akvariumų pasauliu. Pradėjau nuo egzotinių kraštų žuvų, vėliau domėjausi ir mūsų kraštui būdingų žuvų auginimu akvariumuose.
Kuo unikalios yra žuvys?
Visų pirma. jos tuo ir unikalios, kad sugeba gyventi vandenyje. Dar daugiau, jos sugeba vandenynų gilumose išgyventi didžiulio slėgio sąlygomis, kur bet koks žmogus būtų paprasčiausiai sutraiškytas.
Jūsų tėvas, garsus Lietuvos ichtiologas Juozas Virbickas, imdavo jus į ekspedicijas?
Taip. Tekdavo dalyvauti įvairiose ekspedicijose. Atsimenu, padėdavau tėtei ežeruose tirti vėžius.
Tomai, ar visada būdavo lengva sekti tėvo profesinėmis pėdomis?
Tikrai ne. Mano gyvenime garsus tėvo vardas, dažnu atveju, kliudydavo. Visi galvodavo, kad aš esu proteguojamas, o ne siekiu visko savo žiniomis ir sugebėjimais.