Tai toks žaibavimas, kurio metu nėra girdimas griaustinis. Susidaro: 1. kuomet perkūnijos debesys yra toli nuo stebėtojo ARBA 2. griaustinio garsas dingsta dėl refrakcijos skirtingų tankių oro sluoksniuose. Viskas ko reikia, tai didelis nepastovumas atmosferoje. Amalas paprastai pasireiškia karštomis vasaros naktimis, tačiau jo metu nelyja.
Rodos 2010 metais (kurie buvo įdomūs meteorologams) Dzūkijoje esu stebėjęs nepaprastą amalą: vėlai vakare (apie 22-23 val.) stipriai žaibavo ir nebuvo absoliučiai jokio garso! Toks reiškinys tęsėsi bent keliasdešimt minučių ir buvo netoli. Todėl matytas amalas buvo susiformavęs dėl skirtingų oro sluoksnių, o ne dėl tolimo atstumo. Kamuolinių lietaus debesų buvo matyti tik tolumoje, o aplinkui vien giedras (dar gana šviesus) dangus ir pavieniai nedideli, bet tamsūs fractus’ai. Tuomet dar nelabai suvokiau, kad matomas vaizdas yra retai pasitaikantis, todėl nekilo mintis pabandyti visko užfiksuoti (o gaila). Filmuotas vaizdas būtų buvęs išties unikalus. Įtariu, kad tuomet tą patį (ar panašų) vaizdą matė ir Rokiškis Rabinovičius. Jo pasakojimas štai čia: http://rokiskis.popo.lt/tag/zaibas/
Šaltinis: http://Orai ir klimatas Lietuvoje