Šiuo sunkiu laikotarpiu Lietuvos gyventojai yra nenustoję ieškoti sau tinkamo darbo, ypatingai tada, kai per buvusį karantiną juos prarado. Nors šiuo metu specialistų trūksta įvairiose darbo srityse, žmones neretai aplanko baimės mintys, kad galimybių pasas gali apsunkinti darbo paieškas. Tačiau ar šios mintys yra realybė?
„??? ??̇?? ?????????????? ????????????“
Pasak Užimtumo tarnybos, sulaukiama klausimų ir internete randama informacijos dėl galimybių paso ir jo reikalavimų. Baiminamasi, kad „galimybių pasas darbo ieškantiems klientams apriboja įsidarbinimo galimybes“. Šį ir kitus panašius spėliojimus Užimtumo tarnybos Priemonių ir paslaugų priežiūros skyriaus vedėja Lijana Vaitkuvienė neigia, kadangi galimybių pasas nedaro įtakos darbo paieškoms. Teigiama, kad tai nėra kvalifikacinis reikalavimas, kurį darbdavys galėtų iškelti ieškant darbuotojų į tuo metu laisvą darbo vietą ir tai negali daryti įtakos sprendimui priimti.
Remiantis Užimtumo tarnybos informacija, Užimtumo įstatyme nėra užsimenama apie tokią darbo pasiūlymo atsisakymo priežastį kaip galimybių paso neturėjimas. Vis dėlto, jeigu asmuo atsisako priimti darbo pasiūlymą remiantis šia priežastimi, jam gali būti taikoma „sąlyga dėl bedarbio statuso netekimo (be teisės į bedarbio statusą 6 mėn.)“.
„????? ??̌ ???????????̨ ?????̌???̌??̨, ??̇? ?????̨ ???̌???????? ?????????? ????? ?????̄????? – ??? ???̌?? ????? ??̌????????“
Jeigu vis dar kyla minčių, kad galimybių pasas yra pagalys į darbo ieškojimo ratus, Užimtumo įstatymas apibrėžia tinkamo darbo pasiūlymų įsidarbinti proceso požymius. Pirmiausiai atsižvelgiama ar yra atitinkama darbo ieškančio asmens kvalifikacija ir kompetencija, kokia yra turima darbo patirtis. Toliau nustatoma ar nėra gautos „oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą“. Paskutinis požymis – pagal atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki darbovietės apskaičiuojamos kelionės išlaidos. Šios apskaičiuojamos pagal LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vieno kilometro įkainį. Ši sąlyga nesudaro daugiau kaip 15 procentų laisvos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio.
Užimtumo tarnyba pripažįsta, kad galimybių paso daroma įtaka įdarbinant žmones yra tik vienas iš kriterijų tarpininkaujant įdarbinimo procese. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių dažniausiai atsisakomi darbo pasiūlymai – per mažas darbo užmokestis. Tačiau šiuo atveju verta prisiminti patarlę: „Geriau žvirblis rankoje, negu briedis girioje“. Taip pat ieškantys darbo asmenys dažnai atsižvelgia į susisiekimą su darboviete, patiriamas transporto išlaidas, nors tai vėl gi yra susitarimo reikalas su darbdaviu.
Taigi, pagal nurodytą Užimtumo tarnybos informaciją galima daryti išvadą, kad galimybių pasas neturėtų trukdyti darbo paieškoms. Pirmiausia yra atsižvelgiama į asmens kvalifikaciją, jo charakterio savybes, bendrą tinkamumą pareigoms, sveikatą ir gyvenamąją vietą, susisiekimą. Nors tarnyba ir neigia galimybių paso daromą neigiamą įtaką darbo paieškoms, tačiau visada gali pasitaikyti darbdavių, kurie neatsižvelgę į įstatymus padaro priešingai. Todėl jeigu esate susidūrę su panašia patirtimi, kai dėl galimybių paso nepriimama į darbo vietą, visada galite pranešti atsakingoms institucijoms. Tiesa, darbuotojai visada turi suprasti, kad galimybių paso neturėjimas gali būti ne vienintelė priežastis, jeigu atsisakoma priimti į darbo poziciją.
???????? ??????????