Valstybės jubiliejui – suneštinės „vaišės“

Be abejo, jau visi žinome, kad kitąmet minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. Vyriausybė yra patvirtinusi jubiliejinių renginių ir įvairių tai progai skirtų darbų programą. Mūsų Savivaldybės meras Algirdas Gricius taip pat savo potvarkiu sudarė darbo grupę, kurią Savivaldybės taryba patvirtino dar  balandžio 20-os dienos posėdyje. Šios darbo grupės vadovė Gitana Rašimienė negaišuodama pakvietė visus Raseinių krašto žmones, institucijas, įmones, bendruomenes, pavienius piliečius susipažinti su Šimtmečio minėjimo programa ir tapti šventės kūrėjais – siūlyti savo idėjas, pastabas, kūrybines mintis, kokiu darbu, iniciatyva, renginiu ar įvykiu derėtų pažymėti išskirtinį valstybės jubiliejų. Iki pat rugsėjo 1 dienos rajono gyventojai, organizacijos galėjo siųsti savo idėjas. Jos visos jau yra apsvarstytos, atrinktos, o originaliausių idėjų autoriai buvo pakviesti į Savivaldybę, kad išsamiau paaiškintų, kaip, kada, kokiomis lėšomis ir pan. jų idėjos galėtų būti realizuotos.

100 klausimų ir tiek pat atsakymų

Bene pirmoji į kvietimą atsiliepė Seimo narė Vida Ačienė. Ji pasiūlė dvi idėjas: viktoriną moksleiviams „100 klausimų ir 100 atsakymų apie Lietuvą“ (pagal parengtus nuostatus) ir lietuvių liaudies dainose apdainuotų medžių giraitės sodinimas pasirinktose erdvėse (pagal parengtus nuostatus). Į idėjų pristatymą atvykusios Seimo narės padėjėjos sakė, kad pirmoji idėja turėtų būti įgyvendinta jau šiemet. Šiemet galėtų būti pradėta įgyvendinti ir antroji idėja, liaudies dainose apdainuotų medelių sodinimas, o baigta ji būtų kitais metais pačių dainų po jais padainavimu.

Garsi mūsų krašto tautodailininkė, meno kūrėja, „Sodžiaus“ bendrijos įkūrėja ir vadovė nuo 2001 metų Lietuvai norėtų paskirti įamžinama 30-ties metų savo triūsą – į knygą sudėdama savo karpinius, kurie pripažinti kaip tautinis produktas, jiems suteiktas tai liudijantis sertifikatas. Autorė prisipažino, kad tai būtų vienintelė jos kūrybos knyga, todėl ji norėtų, kad ji būtų kokybiška.

Knyga Šimtmečio jubiliejų norėtų pagerbti ir Petras Baužys, ketinantis išleisti brošiūrėlę „Raseiniai nuo 1253 iki 2018 .“ Tačiau komisijai pristatydamas savo idėją pats suabejojo, kad į brošiūrėlę jo sumanymas netilps, reikės bent 150 psl. knygos. Jis sakė pageidaująs, kad knyga pasirodytų 2018-aisiais, nes tai yra Raseinių savivaldos šimtmečio metai.

Be žydų nebuvo Raseinių

Raseinių krašto muziejaus muziejininkė Lina Kantautienė siūlo išleisti anglų kalba 250 puslapių dokumentų rinkinį „Raseinių krašto žydai“. Pristatydama savo idėją Lina rašo, kad 2004 m. buvo išleista tokia knyga. Tačiau jau praėjo 13 metų. „Per tuos metus muziejus ir aš asmeniškai surinkom papildomų duomenų ir eksponatų apie žydų gyvenimą ir veiklą Raseinių krašte. Apie žmones, kurie prisidėjo prie Lietuvos valstybės kūrimo ir vystymo. Reikia paminėti, kad šalį kūrė visų tautų žmonės, kurie gyveno Lietuvoje ir kalbėjo įvairiomis kalbomis, nebūtinai lietuviškai. Raseinių krašte gyveno žydai, kovoję Nepriklausomybės mūšiuose. (…) Raseinių krašto žydų istorija domisi ne tik mūsų rajono gyventojai. Šios knygos dažnai prašo kitų miestų bibliotekos ir mokslo institucijos. Knyga ypač domina mūsų svečius litvakus, lankančius tėvų ir senelių gimtinę. Deja, daugelis apgailestauja, kad knyga parašyta lietuvių kalba. Jei būtų anglų kalba, ją galėtų skaityti ne tik jie, bet ir jų vaikai. Seniai baigėsi 600 egz. tiražas. Būtų pats laikas išleisti pataisytą, papildytą iliustracijomis ir naujomis žiniomis apie Raseinių krašto žydų istoriją, skiriant daugiau dėmesio žydų indėliui Lietuvos valstybės kūrime.“ Autorė, pristatydama savo idėją, nurodė, kad knygos išleidimo laikas gali būti derinamas prie galimybių, tam visai tiktų ir 2019-ieji.

Gražios jaunimo idėjos

Puikių idėjų komisijai pateikė Arnas Zmitra, Raseinių turizmo ir verslo informacijos centro „Atrask Raseinius“ vadovas. Pasiūlymuose – foto albumas „100 neatrastų Raseinių krašto vietų“. Ne tų, kurios jau visų apdainuotos ir labai gerai žinomos. Idėjos autorius mano, kad Raseinių krašte tikrai yra dar neatrastų dėmesio vertų vietų.

Antrąja savo idėja A.Zmitra ragina nepamiršti žydų bendruomenės indėlio į valstybės sukūrimą. Mano, kad mieste turėtų atsirasti Žydų skveras, parkelis, ar erdvė, kuri galėtų būti pavadinta, tarkim, Žemaitijos Jeruzalės skveru. Tuo pačiu, mano Arnas, mieste galėtų atsirasti paminklas žydams. „Paminklo idėją galėtų siūlyti menininkai, galėtume bendrauti su Izraelio ambasadoriumi.“ Arba prie dabartinio pašto būtų galima pastatyti solidų Didžiosios žydų sinagogos maketą pagal išlikusias nuotraukas. „Tai būtų puiki vieta papasakoti istoriją, o taip pat puikus mažosios architektūros akcentas Raseinių mieste.“

Dar Arnas siūlo miesto pastatus (tiek privačius, tiek valstybinius) papuošti ilgalaikėmis tarpukario fotonuotraukomis, darytomis ant stiklo. Idėjos autorius tokių pavyzdžių sakosi matęs užsienyje, o Lietuvoje kažkas panašaus esą Vadžgiryje, tik ten nuotraukos atspaustos ant tentų ir pakabintos ant kaimo pastatų. Ant stiklo būtų ir gražiau, ir ilgaamžiškiau.

A.Zmitra dar siūlo pakeisti bent keletą Raseinių miesto gatvių pavadinimų, kurios jam, kaip jaunam žmogui, kažkiek atsiduoda sovietmečiu. „Galime susidurti su gyventojų pasipriešinimu, tuomet iškart siūlyčiau bent jau naujoms gatvėms suteikti garbius pavadinimus. (…) Kalbant apie Valstybės 100-mečio gatvę, Vasario 16-osios ar pan. reikėtų įvertinti, kad šunkelių tokiais vardais nepavadinsi, bet, manau, paskelbus konkursą, pasiuntus viešą žinią, atsirastų gatvių gyventojų, kurie panorėtų prisidėti prie 100-mečio minėjimo.

Dėmesio vertas komisijai pasirodė ir Arno siūlytas Signatarų kelias – grindinio trinkelėse tiesiog įspaudžiant visų 20-ties jų pavardes. „Norėtųsi smulkių detalių, kad miestas pasakotų legendą.“

Galop A.Zmitra grįžo ir prie minties apie Raseinių Magdės skulptūrą.  Sako, Raseiniai jau tam pribrendo.

Dailininko ir piliečio žvilgsniu

Gausus idėjomis dailininko ir Algirdo Laurinaičio pasiūlymas. Jis siūlo Žemaičio aikštėje pastatyti obeliską priešais dabar esantį paminklą su žuvusiųjų už Lietuvos Nepriklausomybę raseiniškių pavardėmis obelisko papėdėje – memorialinių lentų eilėje. Jis rašo: „Nors Vinco Grybo sukurtas paminklas yra gražus, tautiškas, tačiau jis kelia ir klausimų: kodėl tas valstietis skriaudžia mešką? Kur jis taip lekia? Kodėl pietų kryptimi? Kodėl užrašas „Amžiais budėjau ir nepriklausomybę vėl laimėjau 1918-1933“? Tarsi mes būtume pastoviai praradinėję nepriklausomybę ir vėl ją atgavinėję. Juk tada Nepriklausomybė buvo atgauta tik pirmą kartą istorijoje“ ir t.t. Kitu savo pasiūlymu jis atkreipia dėmesį į monumentą tremtiniams Raseinių kapinėse, šalia kurio per arti pastatyti šiukšlių konteineriai. O paminklas tremtiniams, idėjos autoriau nuomone, turėtų atsirasti miesto centre, šalia buvusios policijos pastato. Jis siūlo ir  memorialinės lentos atsiradimą sodininkų bendrijų iniciatoriams Liudvikai ir Pranciškui Laurinaičiams. Dar jis siūlo padalinti Raseinių miestą į rajonus, sutvarkyti Prabaudos piliakalnį, gal net pilies korpusus atkurti ir kt. Tačiau pats, atvykęs pristatyti savo idėjų, pripažino, kad jos yra grandiozinės, jų įgyvendinimui reikėtų daug milijonų, kurių Savivaldybė šiuo metu neturi ir kažin ar kada tiek atliekamų turės.  Be to, kai kurie darbai jo minėtose vietose jau dabar pagal galimybes vyksta.

Šiluva nebūna be idėjų

Į idėjų aptarimą atskubėjo ir Šiluvos seniūnas Juozas Šlepas, per atlaidų rūpesčius vos nepavėlavęs su idėjomis. Jis norėtų įamžinti savo seniūnijos Lietuvos savanorius ir Vyties Kryžiaus kavalierius, mat gavęs informacijos, kad daugiausiai savanorių buvę būtent iš Šiluvos. Seniūnas idėją įgyvendinti norėtų jau kitais metais, nes tada Šiluva vadinsis Mažąja Lietuvos kultūros sostine.

Užsikabinus už šios idėjos, imta svarstyti, kad tokio įamžinimo reikėtų platesnės geografijos požiūriu.

Taigi, dabar Gitanos Rašimienės komisijos atrinktos idėjos keliaus į Tarybą, kuriai ir teks priimti galutinius sprendimus.