Per 2022 metus pasėlių savidraudos fondas Lietuvos ūkininkams išmokėjo beveik 15 mln. eurų pasėlių žalų kompensacijų. Tai – 56 proc. daugiau nei 2021-aisiais, kai apsidraudusiems ūkininkams fondas kompensavo 9,4 mln. eurų nuostolių. Tokį draudimo išmokų augimą pagrinde lėmė siautėjusi gamta, vien liepos 12 dieną iškritęs gausus kritulių kiekis sukėlė daugiau kaip 10 mln. eurų nuostolių.
Nepaisant išaugusio nuostolingumo Lietuvoje, daugiau kaip 110 tūkst. ūkininkų Europoje vienijantis tarptautinis pasėlių savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“ (VH) suvaldė žemdirbius užklupusias rizikas, rodo šio fondo metiniai duomenys.
Vidurio Lietuvos regiono ypatumai 2022 metais
Apžvelgdama 2022 metus, Pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ Vidurio Lietuvos regiono vadovė dr. Regina Romaneckienė pasakoja, kad metai buvo įspūdingi, nes dėl ekstremalių oro sąlygų žemdirbiai jau patys puolė domėtis pasėlių draudimu, matydami patiriamas žalas.
„2022 metais „Lietuvos aruodu“ vadinamame Vidurio Lietuvos regione savo pasėlius apdraudė net 502 ūkininkai, tai – 26 proc. daugiau nei prieš metus. Apsidraudusių žemdirbių skaičius augo visuose Vidurio Lietuvos rajonuose. Labiausiai aktyvumu išsiskyrė Raseinių rajonas, kur apsidraudusių žemdirbių skaičius išaugo net 40 procentų. Kadangi pakilo produkcijos kainos, ūkininkai rinkosi ir žymiai aukštesnes draudimo vertes. Stipriai padidėjo ir apdrausti pasėlių plotai – Vidurio Lietuvoje jų apdrausta daugiau nei 109 tūkst. hektarų. Žalingumas regione sudarė apie 60 procentų“, – metus apžvelgia dr. R.Romaneckienė.
Pasak jos, pagrindiniai draudžiami augalai Vidurio Lietuvos regione pernai išliko tie patys: javai ir aliejiniai augalai, tik nežymiai sumažėjo cukrinių runkelių plotai, nes ūkininkai atsisako auginti cukrinius runkelius.
„Pernai pirmą kartą atsiradus galimybei apsaugoti sodus ir daržoves, ūkininkai rinkosi ir šį draudimą. Aiškiai pasimatė, kad ūkininkai pasirenka vis platesnį galimų rizikų krepšelį, nes, stebėdami kasmetinę oro sąlygų kaitą, nebenori rizikuoti. Jei anksčiau būdavo įprasta pasėlius apdrausti tik nuo krušos – to jau beveik nebeliko. Dabar jau žemdirbiai rimtai žiūri ir pasirenka ir šias rizikas: ankstyva šalna, liūtis, audra, kruša, stipriai domisi ir draudimu nuo stichinės sausros. Jie prisipažįsta, kad draustis juos motyvuoja kitų arba pačių patirtos žalos, o pasėlių draudimas yra bene geriausias būdas suvaldyti rizikas ir ramiai miegoti“, – per metus įvykusius pasėlių draudimo pokyčius apžvelgia su Vidurio Lietuvos regiono ūkininkais bendraujanti dr. R. Romaneckienė.
Didžiausia problema tapo kruša
„Pastarieji gamtos ekstremumai – ne atsitiktiniai. Pastarųjų 3 metų klimato kaitos analizė jau rodo tendenciją, kaip viskas keičiasi ir žemdirbystė tampa vis labiau rizikinga verslo sritis. Besidraudžiančių žemdirbių įmokų ir išmokų balansas – sunkiai prognozuojamas. Lietuvoje 2022 metais jau „pačiupinėjome“ visų rūšių rizikas. Pagal nuostolingumą kruša iššoko į pirmą vietą – to nėra buvę“, – 2022 metus apžvelgia pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.
Draudimo išmokų šuolį pernai iš dalies lėmė ir sparčiai augančios apdraustų pasėlių apimtys. „VH Lietuva“ narių apdraustų pasėlių plotas per metus išaugo net 15 proc. – nuo 418 iki 480 tūkst. hektarų. Tai sudaro beveik trečdalį draustino Lietuvos pasėlių ploto. Draudimo suma, kurią ūkininkai skyrė pasėlių apsaugai, išaugo nuo 469 iki 700 mln. eurų, arba 49 procentais.
„2022-ųjų derliaus metais gavome daugiau kaip 3,4 tūkst. pranešimų apie patirtą žalą ir turėjome apžiūrėti daugiau kaip 18 tūkst. pažeistų žemės sklypų, – dar nesame sulaukę tokio didelio žalų pranešimų skaičiaus ir jis kasmet auga. Tai ir sukėlė pasėlių draudimo proveržį Lietuvoje: patirta žala geriausiai įrodo pasėlių draudimo reikalingumą. Į savidraudos fondą susivieniję Lietuvos ūkininkai per 15 metų įsitikino, kad fondas suvaldo rizikas ir atsiradęs žemdirbių pasitikėjimas lemia tolesnį pasėlių draudimo augimą. Žemdirbiai liudija, kad meteorologiniai reiškiniai nukrypsta į vis didesnius kraštutinumus bei tampa itin lokalūs, tai sumažina derliaus saugumą, dėl to pernai ūkininkai rinkosi žymiai platesnio spektro draudimo rizikų krepšelius“, – pastebi M. Rusteika.
„Pačiupinėjome“ visų rūšių rizikas
Didžioji dalis ūkininkų 2022-aisiais rinkosi kompleksinį draudimą nuo krušos, audros ir liūties. Pastebimai ūgtelėjo ir papildomos draudimo apsaugos nuo ugnies, iššalimo, pavasarinių šalnų, ilgalaikio lietaus ir stichinės sausros. Visi šie draudiminiai įvykiai šiemet užfiksuoti Lietuvos pasėliuose.
Didžiausias proveržis pernai įvyko draudžiant daržovių pasėlius – apdraustų daržovių plotas išaugo daugiau kaip 3 kartus: nuo 219 iki 721 hektaro. Dar papildomai apdrausta tūkstantis hektarų bulvių. 2022-aisiais taip pat apdrausta trečdaliu daugiau kukurūzų laukų, 30 proc. daugiau pluoštinių augalų plotų, 21 proc. daugiau aliejinių augalų. Per metus sumažėjo tik apdrausti runkelių ir sėklų plotai.
„Absoliuti praėjusių metų naujovė Lietuvoje – pradėti drausti uogynai ir sodai. Pirmaisiais metais vaisių ir uogų augintojai apdraudė 140 hektarų plotą ir draudimo naudą pajautė iškart, užklupus krušos žaloms. Jau aiškiai nyksta mitas, kad pasėlių draudimas skirtas tik dideliems ūkiams – fondo sukurtais draudimo produktais ūkiams iki 50 ha pasinaudojo dar trečdaliu daugiau smulkiųjų ūkininkų“, – praėjusių metų ypatumus apžvelgia M. Rusteika.
Bendras žalingumas – 60 proc., Latvijoje – net 110 proc.
Pasėlių savidraudos fondas jungia ir Latvijos žemdirbius, – kaimyninėje šalyje 2022-aisiais pažeista 45,2 tūkst. hektarų pasėlių plotų, išmokėta 6,9 mln. eurų draudimo išmokų, žalingumas pasiekė net 110 procentų.
Lietuvos žemdirbių apklausos rodo, kad draudžiant pasėlius jiems svarbiausia yra patikimas žalų reguliavimas, todėl „VH Lietuva“ 2022-aisiais pasitelkė keliasdešimt naujų dronų, padedančių maksimaliai tiksliai išmatuoti pažeistus plotus, o kritiniais laikotarpiais į pagalbą Lietuvos žalų vertintojams skubėjo aukščiausios kvalifikacijos Vokietijos pasėlių žalų ekspertai.
„VH Lietuva“ apima 97 proc. Lietuvos pasėlių draudimo rinkos. Vokietijos savidraudos fondas dirba jau 198 metus, turi 10 filialų ir daugiau kaip 110 tūkst. narių 10-yje Europos Sąjungos šalių – Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Kroatijoje ir Italijoje.
„Praėję metai Europoje buvo pilni kontrastų – Vokietijos ir Beniliukso šalių žemdirbius kankino sausra, tuo tarpu Baltijos šalių ūkininkai kentėjo nuo per didelio kritulių kiekio. Metų pabaigoje visame savidraudos fonde fiksavome 60 proc. metinį nuostolingumą, kuris leidžia mums sustiprinti rezervinius atidėjimus. Tai yra geras ženklas, kad ekonomiškai neužtikrintu metu, ypač klimato kaitos fone, į 2023 metus žengiame ekonomiškai stiprūs“, – sako tarptautinio savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ valdybos primininkas iš Vokietijos dr. Rainer Langner.
- Rusteika atkreipia dėmesį į naujausias mokslininkų išvadas, kad optimizuota pasėlių struktūra ir naujos auginimo technologijos padeda sutaupyti, bet visa kita lemia gamta.
„Mokslas įrodė, kad tokios priemonės, kaip pasėlių draudimas ir melioracijos sistemų diegimas labiausiai saugo žemdirbius nuo gamtos kataklizmų. Be to, geopolitinė situacija irgi skatina investuoti į draudimą. Pasėlius draudžiantys žemdirbiai žino, kad kitais metais tikrai turės už ką sėti, nepaisant aplinkybių“, – apibendrina pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas.
Daugiau informacijos: Martynas Rusteika, tarptautinio pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas, tel. +37061007584; el.p. m.rusteika@vereinigte-hagel.lt