Ariogalos gimnazijos bendruomenė šiemet švenčia. Be visų tradicinių švenčių, vykusių ir vyksiančių gimnazijoje, išskirtume Lietuvos 100-metį ir gimnazijos 10-metį. 10 metų gimnazijai – 10 netradicinių renginių gimnazistams! Vienas jų – kovo 15 d. Žalgirio arenoje vykusi „Geriausia ever pamokų diena“, į kurią net trimis dideliais autobusais išriedėjo visi I-IV gimnazijos klasių mokiniai, išlydėti ir sutikti gimnazijos direktoriaus Arvydo Stankaus. Renginys buvo įspūdingai išreklamuotas: sutikite, ne kiekvieną dieną pasitaiko proga išvysti įkvepiančias Lietuvos ir pasaulio asmenybes, kurios dalinasi tobulėti skatinančiomis patirtimis, mokslo naujienomis ir karjeros perspektyvomis. Organizatoriai išsikėlė didelį iššūkį – didžiausią Lietuvoje pamoką, iš kurios nesinorės pabėgti. Apie tai, ar iš tikrųjų nesinorėjo pabėgti, kaip tik ir pakalbėsime.
Mokymo sprendimai – netradiciniai?
Visų 7 pamokų (ekonomikos ir finansų, fizikos, kūrybiškumo, ateities profesijų, istorijos, dirbtinio intelekto ir muzikos) mokytojai (Lietuvos ekonomikos, mokslo, verslo, žurnalistikos elitas, muzikos/šou verslo rykliai) turėjo bendrą tikslą – prikaustyti mokinių dėmesį, pateikti unikalius požiūrius ir netradicinius mokymo sprendimus. Kitaip sakant, surengti netradicines pamokas. Beje, reikėtų paminėti ir du mokytojus iš užsienio: informatikos dėstytoją Inggriani Liem iš Indonezijos bei fizikos mokytoją Kalle Vaha – Heikkila iš Suomijos, kuriam, mūsų nuomone, labiausiai ir pasisekė pademonstruoti tuos netradicinius sprendimus. Juk apklausas online, naudojimąsi mobiliaisiais telefonais, diskusijas, Power Point pateiktis ir filmukus, mūsų subjektyvia nuomone, vargu ar šiais laikais galima pavadinti netradiciniais mokymo sprendimais… Todėl, mūsų kuklia nuomone, nederėtų painioti poveikio sėkmingomis įvairių sričių asmenybėmis ir poveikio netradiciniais mokymo sprendimais.
Namų darbų neatlikę Radistai
Be abejo, ten kur Radistai, visada gera nuotaika ir dar geresnė muzika. Bet ar tikrai taip buvo ir šįkart? Šiuo klausimu mūsų nuomonės išsiskyrė: vieni mokiniai teigė, kad vien tik dėl Radistų buvo verta vykti į šį renginį, ir virkavo, kad pertraukos buvo labai trumpos. Buvo ir teigiančių, kad jei ne Radistai, šis renginys išvis būtų virtęs tragedija. O kiti akcentavo ir tai, kad pertraukos buvo labai jau vienodos ir nuspėjamos, be to, beveik visąlaik buvo leidžiama ta pati melodija. Norėjosi daugiau išradingumo ir įvairovės.
Sužavėjo ir, deja nuvylė
Sakoma, kiek žmonių, tiek nuomonių. Fizikos pamoką vertinome pakankamai kontraversiškai: vieniems patiko šviečiantis suomių agurkas, sprogusi bulvė ir „sudužusi“ rožė, kiti teigė, kad tokie demonstravimai turėtų būti skirti daug mažesnei auditorijai, be to, nelabai su šia užduotimi susitvarkė ir operatorius (buvo sunku matyti), treti sunkiai suprato skandinavišką anglų kalbos akcentą, na o ketvirti teigė, kad kai kuriuos bandymus jau buvo matę mūsų gimnazijoje. Dauguma mokinių buvo sužavėti istorijos pamoka ir charizmatiška bei ironiška profesoriaus A. Bumblausko asmenybe (Patricija: „Pirmą kartą išgirdau taip įdomiai pateiktą Lietuvos istoriją. O labiausiai sužavėjo pamokos pabaiga – nuotrauka, kurioje Lietuvos vėliava kabėjo aukščiau už Amerikos ir Rusijos. Tada supratau, kad nesvarbu, kokio dydžio yra valstybė, svarbu tai, kokie didūs žmonės joje gyvena.“). Mokiniams taip pat patiko kūrybiškumo bei muzikos pamokos, tačiau, deja, nesužavėjo dirbtinio intelekto (abituriento Luko nuomone, tą informaciją, kuri buvo pateikta labai „laužyta“ anglų kalba, buvo galima internete sužinoti per mažiau nei 5 minutes) bei ekonomikos pamokos. Abiturientė Gabija teigia: „Esu labai nusivylusi reginio organizatoriais, nes šiame pompastiškame renginyje nemačiau nė vieno neįgalaus moksleivio. Esu įsitikinusi, kad savo globališkumą ir toleranciją galime pradėti ugdyti nuo aktyvios socialinės integracijos.“
Summa summarum, arba pasvarstymai apie šiuolaikinį mokinį
Diskutuodami, ar tokie renginiai reikalingi, mokiniai sako, kad tokios iniciatyvos tikrai reikalingos, nes skatina domėtis naujovėmis, ateities perspektyvomis. Mokinių nuomone, smagu dalyvauti improvizuotose pamokose netradicinėje aplinkoje, tačiau, tenka pripažinti, buvo ir nuobodžių, monotoniškų, neįdomių pamokų, neišvengta ir kai kurių techninių nesklandumų. Juk negalime užmerkti ir apsimesti, jog nepastebėjome, kad po pirmų pamokų pusė Žalgirio arenos, kad ir kaip būtų apmaudu, atsidūrė Akropoly. Taigi „Geriausios ever pamokų dienos“ mokytojai savo kailiu patyrė, jog sudominti šiuolaikinį mokinį nėra lengva, todėl, abiturientės Ginos nuomone, tai ne visai pavyko ir šiame renginyje. Be abejo, buvo ir tokių mokinių, kurie atidžiai stebėjo visas pamokas, nes kaip sako Skaistė, laisvė bet kada pabėgti iš pamokos savotiškai įpareigoja ir netgi pažadina smalsumą. Ar gali mokytojas, dirbdamas su tokiais protingais ir sąmoningais mokiniais, ką nors blogo pasakyti apie šiuolaikinį mokinį? Net apie tuos, kurie nuobodžiaudami laidė popierinius lėktuvėlius su savo telefono numeriais ir privertė merginas šokinėti iš džiaugsmo? Tikrai negali. Nė vieno blogo žodžio. Džiaugiuosi dirbdama su jaunimu. Beje, lėktuvėlius ir mes laidydavome per nuobodžias pamokas, tik kažkaip mokėjome juos pasidaryti savaime, nuo darželio, pradinės mokyklos laikų. Dabar tam yra youtube, ar ne, Lukai? O visa kita ne tiek jau ir daug pasikeitė…
Šaltinis: Raseinių rajono savivaldybė
