Betygalos žemėse vibruoja lietuviško patriotizmo kovinga dvasia nuo neatmenamų laikų. Čia, šalia Dubysos, gausu piliakalnių, kur savo laiku lietuviai kovėsi su kryžiuočiais. Vėliau vyko sukilimai prieš Rusijos carinės imperijos priespaudą. Praėjusiame šimtmetyje partizanų būriai miškuose kovėsi su Sovietų sąjungos saugumo pajėgomis. Betygalos miestelyje stovintis bažnyčios pastatas, atsilaikęs karų audrose, patraukia akį savita architektūra.

1915 metais sudegė bažnyčia, bet ilgai netrukus, po penkerių metų, t.y. 1925–1930 metais pagal architekto Vladimiro Dubeneckio projektą buvo pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia.

Tikras žmogus yra kūrėjas

Bažnyčia neobarokinė, turi neoklasicizmo bruožų, bazilikinė, su aukštu cokoliu. Interjeras įspūdingas. Baltos mūrinės kolonos gražiai dalija vidinę erdvę į tris navas, kuriose matosi altoriai. Tai Lietuvoje gerai žinomo skulptoriaus monumentalisto Broniaus Pundziaus autorinis darbas. Taip, tai tas pats žmogus, iškalęs Dariaus ir Girėno bareljefus ant Puntuko akmens.

Betygalos bažnyčia tikrai įdomus objektas ne tik savo architektūra, bet ir joje sklindančia paslaptinga dvasine energija. Čia malonu būti ir bendrauti su Kūrėju. Tiesiog paprastais žodžiais jam dėkoti už tai, kad esame šioje žemėje, kad padovanojo mums galimybę ir gebėjimą kurti. Už tai, kad galime laisvai reikštis ir būti nevaržomi kūrybinių polėkių įgyvendinime. Juk būtent to reikia žmogui, turinčiam paties Dievo padovanotą dovaną – galimybę kurti protu ir širdimi. Tai sugebantys kūrėjai žmonių gyvenimą daro gražesnį, o jų sukurti kūriniai žmones, žiūrinčius į tuos Dievo pateptųjų sukurtus kūrinius, skatina saugoti ši grožį, patiems gražiau, doriau gyventi, puoselėti tikrąsias vertybes.

Šaltinis: https://lietuvosbaznycios.eu/

no images were found